Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2017

Sjśklinga frekar til Amsterdam heldur en ķ Įrmślann?

Umręša um einkarekstur ķ heilbrigšisžjónustu fer oft śt į undarlegar brautir į Ķslandi. Ķ raun ętti žetta aš vera nokkuš sjįlfsagt mįl.

Žaš ętti aušvitaš ekki aš eiga aš vera nokkuš sem alžingismenn hafa įhyggjur af, eša eyša kröftum sķnum ķ.  Af nógu öšru er aš taka sem žeir gętu notaš starfskrafta sķna til betrumbóta.

Aušvitaš ętti žaš aš vera ķ höndum Landlęknis en ekki rįšherra aš įkveša hvort aš sjśkrahśs taki til starfa į Ķslandi ešur ei. Hvaš žį aš opnun slķks ętti aš žurfa aš kalla į umręšur į Alžingi, eša ķ nefndum žess.

Nś žegar hafa hefur Alžingi samžykkt aš Ķslendingum sé heimilt aš sękja sér heilbrigšisžjónustu vķša um Evrópu. Hiš opinbera greišir fyrir slķka žjónustu til jafns og kostnašur viš hana vęri į Ķslandi.  Kostnaš umfram žaš greiša sjśklingar sjįlfir.

Allt er žaš enda samkvęmt tilhögun innan Evrópska efnahagsvęšisins, samkvęmt lögum og reglugeršurm frį Evrópusambandinu.

Nś žegar er örlķtiš um aš Ķslendingar noti sér žann rétt, og lķklega mį reikna meš žvķ aš slķkt muni aukast eftir žvķ sem tķmar lķša.

Hvķ ętti žaš aš vera erfišara fyrir Ķslendinga aš sękja sér heilbrigšisžjónustu ķ Įrmślann en žaš er ķ Amsterdam?

Nś žegar sękja Fęreyingar sér žjónustu ķ Įrmślann, hvķ skyldu Ķslendingar ekki gera žaš sömuleišis?

Sjśkratryggingar ęttu aš gera samning viš Klķnķkina į nįkvęmlega sama grunni og gildir um heilbrigšisžjónustu į EEA/EES svęšinu, žar sem sjśklingur fęr endurgreitt mišaš viš kostnašargrunn į Ķslandi.

Eftir allt saman žį er Ķsland į žvķ svęši.

Žaš vęri óneitanlega nokkuš sérstakt ef heilbrigšisrįšherra frį "Sambandssinnaflokknum" Bjartri framtķš, fęri aš neita Ķslendingum um žann rétt innanlands, sem žeira njóta į EEA/EES svęšinu.

 

 

 


mbl.is Bķša eftir svari rįšherra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skattalegt samkeppnishęfi - Ķsland eftirbįtur hinna Noršurlandanna

Žaš er mikiš rętt um skatta, ekki bara į Ķslandi heldur vķšast hvar ķ veröldinni.  Og sżnist sitt hverjum.

Į mešan sumir sjį "hlašborš" af skattamöguleikum sem ašeins žurfi aš velja śr, eru ašrir sem vilja draga śr sköttum.  Fįa hef ég hitt sem tala um aš žeir borgi alltof lįga skatta.

Hvort sem vilji er til aš hękka eša lękka skatta, er mįlinu til stušnings gjarnan settur fram samanburšur viš önnur lönd, gjarna svokölluš samanburšarlönd.

Žį mį sjį alls kyns töflur meš skattprósentum og öšrum tölum. 

En ķ flestum tilfellum er eingöngu veriš aš bera saman prósentur. Žaš er hve hį įlagningar prósentan er.

En žaš sem skiptir meginmįli er aušvitaš sjįlft skattkerfiš. Žaš er öllu flóknara aš bera saman, enda skattalöggjöf jafnvel upp į tugi žśsunda sķša ķ hverju landi um sig.

Žaš er enda įstęšan fyrir žvķ aš ę fleiri hįmenntašir sérfręšingar starfa viš skatt framtöl.

En finna mį į netinu samanburš į skattalegu samkeppnishęfi OECD landanna.  Žaš er Tax Foundation, bandarķsk sjįlfseignarstofnun (non profit), sem vinnur samanburšinn įrlega.

Žegar litiš er į mįlin frį žessum sjónarhól, sést önnur mynd en žegar einvöršungu er litiš į prósentur.

Ķsland er ķ 22. sęti og er t.d. į eftir öllum Noršurlöndunum ķ skattalegu samkeppnishęfi, žó aš oft megi heyra aš skattar į Ķslandi eigi aš hękka til jafns viš hvaš gerist į Noršurlöndunum.

Žaš mį leyfa sér aš efast um réttmęti žess, ef skattlegt samkeppnishęfi Ķslands er mun lakara.  Svķžjóš er ķ 5. sęti, Noregur ķ 11., Finnland ķ 18. og Danmörk ķ žvķ 20. Ķsland kemur svo ķ 22. sęti eins og įšur var nefnt.

Skżrsluna mį finna hér.

Aušvitaš į ekki aš lķta į skżrsluna sem hinn endanlega stóra dóm, ef svo mį aš orši komast.  En hśn er fróšleg og gefur vķsbendingar um hvar Ķslendingar standa ķ skattamįlum ķ samanburši viš ašrar žróašar žjóšir.

En skattamįl eru flókin mįl og skattkerfi landa getur hentaš atvinnugreinum misvel. Ef til vill er ekki sķst įstęša til žess aš reyna eftir fremsta megni aš einfalda skattkerfiš.

Žaš gerir bęši skattlagningu og umręšu um hana einfaldari og markvissari.

P.S. Myndin hér aš nešan er śr skżrslu Tax Foundation.

 

Tax foundation competi 2016

 

 


Er gengiš of hįtt, of lįgt eša bara mįtulegt?

Umręšur um gengiš eru nęrri jafn algengar og um vešriš į Ķsladni. Žaš er ķ sjįlfu sér ekki óešlilegt, enda miklir hagsmunir undir og gengiš snertir alla og hefur įhrif į lķf žeirra og afkomu.

Žaš eru žvķ gjarnan skiptar skošanir um hvaš er "rétt" gengi, eša ęskilegt.

Mikiš hefur veriš talaš um upp į sķškastiš aš gengiš sé of hįtt, aš krónan kosti of mikiš og skerši möguleika śtflutningsgreina og žeirra sem eru ķ haršri samkeppni viš erlenda ašila.

Žaš er ķ sjįlfu sér ekkert skrżtiš aš slķk sjónrmiš komi fram hjį ašilum ķ śtflutningsgreinum, enda gerir styrking krónunar žeim vissulega erfitt fyrir, sérstaklega hvaš samninga sem kunna aš hafa veriš geršir all langt fram ķ tķmann.

Styrkingin dregur verulega śr hagnaši žeirra og ķ sumum tilfellum getur komist nįlęgt žvķ aš žurka hann śt.

En annaš bendir til žess aš gengiš sé einfaldlega nokkuš mįtulegt og ef til vill ķ lęgri kantinum.

Eins og marg oft hefur komiš fram ķ fréttum hefur erlend staša žjóšarbśsins ekki veriš betri ķ įratugi, eša nokkurn vegin frį lokum seinna strķšs.

Višskiptajöfnušur Ķslendinga er ķ plśs.

Vissulega veršur aš lķta į višskiptajöfnuš til lengri tķma en sé žaš gert į hann aš sjįlfsögšu aš vera nįlęgt nśllinu.  Heimsvišskipti eru ķ ešli sķnu "zero sum" ef svo mį aš orši komast.

Hagvöxtur į Ķslandi er mikill og atvinnuleysi ķ lęgstu mörkum, žrįtt fyrir mikinn innflutning į vinnuafli.

Ekkert af žessu bendir til aš styrking krónunnar sé óešlileg eša aš hśn sé of hįtt skrįš.

Aušvitaš er ekki fyllilega aš marka įstandiš į mešan enn eru gjaldeyrishöft. En žau eru sem betur fer óšum aš hverfa og vonandi heldur sś glešilega žróun įfram.

Krónan hefur veriš aš veikjast nś eftir įramót. Žar kemur lķklega til sögunnar aukiš frelsi ķ gjaldeyrismįlum, sjómannaverkfall og svo įrstķminn.

Žaš er žvķ ekki ótrślegt aš um frekari gengisbreytingar verši aš ręša, en žaš er ekkert óešlilegt žegar breytingar verša į markaši.

En žaš er ekki įstęša til žess aš grķpa til rótękra inngripa til aš lękka gengiš. Almenningur į skiliš aš njóta styrkingarinnar.

Fyrirtękin verša aš leita hagręšingar og į slķkum tķmum er ekki óešlilegt aš sameiningar og samstarf aukist.

Fyrirtękin leita jafnframt framleišniaukningar. Žess mį žegar sjį merki ķ fjölda nżrra fiskiskipa sem eru į leiš til Ķslands. Śtgeršarfyrirtęki hafa notaš hagstęša tķma til aš fjįrfesta, sem vonandi leišir til aukinnar framleišni og gerir žeim kleyft aš takast į viš erfišara rekstrarumhverfi.

Einhverjir munu sjįlfsagt hellast śr lestinni, en žaš lķtur śt fyrir aš žaš séu ašrir til aš "taka upp slakann".

 

 

 

 


mbl.is Gengisstyrking afleišing hrunsins, ekki orsök
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš gefa gjafir og aš upplżsa en ekki sakfella

Žetta er aš żmsu leyti bżsna merkileg frétt žó aš hśn sé ekki stór.

Trśarriti er haldiš aš börnum.  Er eitthvaš rangt viš žaš?  Ég sé aš żmsum žykir of langt gengiš žegar skóli įkvešur aš lįta foreldra vita af žessu.

Ég er ekki sammįla žvķ og mér žykja višbrögš skólans aš żmsu leyti til fyrirmyndar.

Vissulega er ekkert saknęmt viš žaš aš bjóša börnum aš žiggja trśarrit aš gjöf. En ķ sjįlfu sér er hęgt aš segja žaš sama um sęlgęti, hasarblöš og flesta ašra hluti.

Skólinn hefur enga lögsögu utan skólalóšar og lögregla getur ekkert gert nema lögbrot sé framiš, žó aš hśn geti kannaš kringumstęšur.

Enda get ég ekki skiliš fréttina svo aš skólinn sé aš kalla eftir ašgeršum. Hann hefur einfaldlega lįtiš foreldra vita. Žeir geta žį ķ framhaldinu rętt mįliš viš börn sķn og męlt meš hvernig žau bregšast viš.

Hreint til fyrirmyndar af hįlfu skólans, aš mķnu mati. Hann veitir upplżsingar en sakfellir ekki eša kallar eftir ašgeršum lögreglu.

Stašreyndin er sś aš žaš er engin įstęša fyrir kristiš fólk aš voma ķ kringum skólalóšir og bjóša upp į trśarrit, ekki frekar en nokkur önnur trśarbrögš.

Žaš vantar ekki ašstöšu til samkomuhalds, kirkjur eru ķ svo gott sem hverju hverfi og hęgur vandi aš auglżsa samkomu fyrir ungmenni og aš bošiš verši upp į ókeypis trśarrit.

Žaš vęri enda ķ anda žess sem eignaš er Jesś, leyfiš börnunum aš koma til mķn og banniš žeim žaš ekki.  Aldrei man ég eftir žvķ aš talaš hafi veriš um aš hann męlti meš žvķ aš setiš vęri fyrir žeim.

P.S. Žaš er aš mķnu mati óttalega leišinlegur blęr yfir žvķ aš sitja fyrir krökkum į leiš heim śr skóla. Engum til sóma.

Ég get sömuleišis ķmyndaš mé aš višbrögš margra ef um önnur trśarbrögš vęri aš ręša.


mbl.is Bżšur börnum Nżja testamentiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Engin markašslausn hjį Višreisn - Sęnska žingiš setur kynjakvóta ķ stjórnum fyrirtękja til hlišar.

Žaš viršist nokkkuš ljóst aš Višreisn (og nśverandi rķkisstjórn) treystir markašnum ekki til žess aš greiša starfsfólki laun eins og žaš į skiliš - alla vegna ekki śt frį kynlegu sjónarmiši.

Žar veršur "mamma rķkiš" aš koma til sögunnar.  Žó er aš žeirra mati ennžį ķ lagi aš ķ fįmennum fyrirtękjum sé einhver "markašsmismunun".

Žaš veršur fróšlegt aš sjį hvaš žessi ķžyngjandi "tķmabundna lagasetning" (hefur einhver heyrt slķkt įšur frį rįšherra?) kemur til meš aš kosta fyrirtękin og hver muni sjį um vottunina.

Žaš getur vissulega oršiš svo aš einhver fyrirtęki fresti žvķ aš rįša 25. starfmanninn eins lengi og mögulegt er, vegna žess aš žau telji aš hann verši fyrirtękinu "dżr".

Žaš er sömuleišis spurning hvort aš fyrirtęki sem hafa ašeins annaš kyniš ķ vinnu séu undanžegin vottuninni?

Slķkt gęti veriš hvati til "kynhreinna" vinnustaša.

En žaš er ekki ólķklegt aš markašurinn finni leiš til aš ašlaga sig aš žessari ķžyngingu eins og öšrum sem rķkiš setur. Žaš gerist yfirleitt žó aš žaš taki tķma.

Žaš er heldur ekki eins og bśiš sé aš fullnżta hugmyndaflugiš hvaš varšar starfsheiti og titla.

Žaš mį geta žess hér aš lokum aš samkvęmt frétt Reuters hefur sęnska rķkistjórnin (sem er minnihlutastjórn) hętt viš aš leggja fram frumvarp um 60/40 kynjakvóta ķ stjórnum žarlendra fyrirtękja.

Įstęšan fyrir žvķ er aš ljóst var aš žingiš myndi ekki samžykkja frumvarpiš.

En į Ķslandi žurfa rįšherrar ekki aš eiga von į neinum slķkum bakslögum.

Enda er į Ķslandi, ef marka mį orš stjórnarandstöšunnar, nżtekin viš "haršsvķruš frjįlshyggjustjórn".

 

 

 

 


mbl.is Vottaš į žriggja įra fresti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rįšuneyti ķ kosningabarįttu?

Fyrrverandi fjįrmįlarįšherra (frį og meš deginum ķ dag) hefur setiš undir bżsna höršum įsökunum fyrir aš hafa ekki opinberaš skżrslu um aflandsfélög tengd Ķslandi og Ķslendingum sem borist hafiš Fjįrmįlarįšuneytinu fyrir kosningar.

Aš sumu leyti į žessi gagnrżni fullan rétt į sér og aš öšru leyti ekki. Eins og oft  eru fęst mįlefni svört eša hvķt.

Žaš er hins vegar alveg ljóst aš ef rįšuneyti gęfi śt skżrslur stuttu fyrir kosningar žar sem rįšstafanir sitjandi rķkistjórnar kęmu śt ķ hagstęšu ljósi, yrši žaš ekki sķšur gagnrżnt.

Žį žętti žaš ljóst aš rķkisstjórn vęri aš nota almannafé til žess aš kosta hluta kosningabarįttu sinnar.

Stjórnarandstašan vęri, ešlilega, ekki įnęgš meš slķkt.

Žetta vandamįl er aš sjįlfsögšu ekki bundiš viš Ķsland.

Žess vegna hafa, td. ķ Bretlandi, veriš sett lög žar sem rįšuneytum er bannaš aš gefa śt skżrslur eša annaš efni all nokkrum vikum fyrir kosningar.  Žar um slóšir er žaš kallaš purdah.

Ef til vill vęri ekki śr vegi fyrir Alžingi Ķslendinga aš samžykkja reglur ķ žį įtt.

Žagnartķmabil rįšuneyta gęti t.d. veriš 4. eša 6 vikur.

 

 


Hvašan koma "falskar fréttir"?

Žaš hefur mikiš veriš rętt um "falskar fréttir" undanfarnar vikur. Žaš mį ef til vill segja aš "falskar fréttir" séu af fleiri en einnar geršar.

Ein tegund, og hśn er vissulega verulega hvimleiš, er hreinlega uppspuni frį rótum, oft um žekktar persónur, en einnig um "undarlega" atburši eša svokallašar "samsęriskenningar".

Oft eru slķkar fréttir eingöngu settar fram til aš afla "smella" og žannig höfundum žeirra tekna.  Slķkt var nokkuš algengt fyrir nżafstašnar forsetakosningar ķ Bandarķkjunum. Mikiš af "fréttunum" mįtti rekja til ungs fólks ķ A-Evrópu og Balkanskaga sem aflaši sér umtalsveršra tekna meš žeim.

Žó aš fréttirnar séu misjafnar aš gerš, eru margar žeirra žess ešlis aš lesendum reynist ekki erfitt aš gera sér grein fyrir žvķ aš trśveršugleikinn sé ekki mikill, žó aš fyrirsögnin hafi veriš žess ešlis aš freistandi vęri aš skoša mįliš nįnar.

Afbrigši af žessu mį sjį vķša, žar į mešal į ķslenskum mišlum, en oftar er žó lįtiš nęgja aš veiša meš fyrirsögn, sem er tvķręš, eša leynir žvķ hvort aš um ķslenska eša erlenda frétt er aš ręša, en beinar "falsanir" eru lķtt žekktar (nema ef til vill žegar žęr eru teknar beint śr erlendum mišlum).  Mśsasmellir eru peningar.

En fréttir žar sem "sérfręšingar" lįta gamminn geysa hafa lķka aukist stórum undanfarin įr. Žar mį oft lesa stórar fullyršingar og vafasamar spįr sem įn efa eru mikiš lesnar, en reynast oft hępnar og beinlķnis rangar.

Af žessum meiši eru t.d. žęr spįr frį Englandsbanka sem er fjallaš um ķ višhengri frétt. Žęr spįr fengu aš sjįlfsögšu mikiš plįss ķ fjölmišlum. Slķkt enda ekki óešlilegt.

Spį breska fjįrmįlarįšuneytisins af sama tilefni hefur einnig žótt langt frį lagi og veriš haršlega gagnrżnd. Slķkar fréttir sem įttu margar uppruna sinn innan stjórnkerfisins voru sameiginlega kallašar "project fear".  Žegar starfsmenn fjįrmįlarįšuneytisins hafa reynt aš klóra ķ bakkann eftir į, hefur komiš fram aš ein af forsendum śtreikninganna hafi veriš aš Englandsbanki myndi ekki grķpa til neinna rįšstafanna, yrši Brexit ofan į ķ žjóšaratkvęšagreišslunni.

Geri nś hver upp viš sig hversu lķklegt vęri aš Englandsbanki brygšist į engan hįtt viš?

Žaš er rétt aš žaš komi fram aš žeir sem böršust fyrir jįi, ķ Brexit atkvęšagreišslunni geršu sig einnig seka um aš kasta fram żmsum fullyršingum, sem voru ķ besta falli misvķsandi og reynast ekki réttar séu allar forsendur teknar meš ķ reikninginn. Einhverra hluta vegna hafa žęr žó fengiš mun meiri athygli en fullyršingar žeirra sem böršust fyrir nei-i.

Žaš mį ef til vill aš hluta til śtskżra meš žvķ aš žaš sé sķšur įstęša til aš stašreyndareyna fullyršingar žeirra sem bķša lęgri hlut. En žaš er ekki eftir aš śrslitin eru ljós sem slķkar fullyršingar hafa įhrif, heldur ķ kosningabarįttunni.

Ķslendingar žekkja įgętlega af eigin raun "fréttir" af slķkum toga. Hvaš skżrast komu žęr fram ķ Icesave deilunni, žar sem flestir fjölmišlar voru fullir af "sérfręšingum" og öšrum įlitsgjöfum sem kepptust um aš lżsa žeim hörmungum sem myndu dynja į Ķslendingum ef samningarnir yršu ekki samžykktir.

Hvort viš segjum aš skošanir "sérfręšinganna" hafi reynst rangar (falskar) eša aš fréttirnar hafi veriš žaš er lķklega skilgreiningaratriši.

En žaš er ljóst aš fjölmišlarnir geršu ekkert til žess aš stašreynda kanna fullyršingarnar, enda ef til vill erfitt um vik, žvķ mér er ekki kunnugt aš mikil rök hafi fylgt žeim.

Hvort skyldi svo vera hęttulegra lżšręšinu, uppspuni unglinga ķ A-Evrópu og Balkanskaga eša "fimbulfamb" svo kallašra "sérfręšinga"?

En eitt er vķst aš hvort tveggja framkallar mśsasmelli.

Žrišju uppspretta "falskra frétta" sem nefna mį (žęr eru vissulega fleiri) eru fréttastofur sem kostašar eru af stjórnvöldum hér og žar ķ heiminum.

Żmsar einręšisstjórnir (eša nęstum žvķ einręšisstjórnir) sjį sér vitanlega hag ķ žvķ aš fréttir séu sagšar śt frį žeirra sjónarmišum og hagsmunum.

Slķkt er oršiš tiltölulega einfalt og hefur internetiš gert alla dreifingu aušveldari og jafnframt ódżrari.

Į mešal slķkra stöšva mį nefna sem dęmi RT og Sputnik sem eru kostašar af Rśssneskum stjórnvöldum og svo fréttastöšvar frį Kķna, N-Kóreu og fleiri löndum.

Hér og žar į Vesturlöndum mį verša vart viš vaxandi įhyggjur af slķkum mišlum og ę įkafari įköll um aš hiš opinbera skerist ķ leikinn og reki "gagnmišla" og skeri upp herör gegn ósannindum og "fölskum fréttum".

Persónulega er ég žeirrar skošunar aš góšir og öflugir fjölmišlar verši seint ofmetnir.

Žaš er žvķ ótrślegt ef žeirri skošun vex stöšugt fylgi aš aš hinir öflugu fjölmišlar į Vesturlöndum fari halloka gegn mišlum "einręšisrķkjanna".

Ef svo er hljótum viš aš spyrja okkur aš žvķ hvernig stendur į žvķ aš žeir hafi tapaš svo miklu af trśveršugleika sķnum?

Ef žaš er raunin.

En ég hef lķka miklar efasemdir um "sannleiksdómstól" hins opinbera, ég held aš slķkt geti aldrei talist lausn. Žó er vķša kallaš eftir slķku og beita žurfi sektargreišslum gegn mišlum sem slķkt birta.

Meš slķkum rökum hefšu ķslenskir mišlar lķklega veriš sektašir fyrir aš birta fleipur "sérfręšinga" sem fullyrtu aš Ķsland yrši eins og N-Kórea eša Kśba noršursins.

Žaš er engin įstęša til žess aš feta žann veg.

Žaš er hins vegar nęsta vķst aš fjölmišlar muni um ókomna framtķš birta fréttir sem reynast rangar (sumir vilja meina aš nokkuš hafi veriš um žaš nś, af stjórnarmyndunarvišręšum) og alls kyns vitleysa lķti dagsins ljós. Žaš er sömuleišis nęsta vķst aš einhverjir fjölmišlar sleppa žvķ aš birta einhverjar fréttir žegar žaš hentar ekki einhverjum sem žeir styšja.  New York Times bašst nżveriš afsökunar į slķku. CNN rak fjölmišlamann sem lak spurningum til forsetaframbjóšenda.

Fjölmišlar hafa aldrei, eru ekki og munu lķklega aldrei verša fullkomnir.

Žess vegna eigum viš öll aš lesa eins marga af žeim og viš komumst yfir og höfum tķma til. Žaš er lķka ęskilegt aš viš lįtum ķ okkur heyra ef okkur er misbošiš.

En ég held aš engin lausn felist ķ žvķ aš rķkisvęša "sannleikann", eša aš koma į fót "fréttalögreglu".  Sektir fyrir rangar fréttir munu ekki heldur leysa vandann.

En viš žurfum aš gera okkur grein fyrir žvķ aš fréttir eru ekki alltaf réttar, žęr eru lķka sagšar frį mismunandi sjónarhornum.

Ef 20 manns horfa į sama atburšinn, er lķklegt aš lżsingar žeirra séu bżsna mismunandi, jafnvel hvaš snertir žaš sem tališ vęri grundvallaratriši.

Viš veršum lķka aš gera okkur grein fyrir žvķ aš "sérfręšingar" hafa skošanir.

 


mbl.is Hafši rangt fyrir sér um įhrif Brexit
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Efnahagsmįlarįšherra Žżskalands: Viš högnumst mest į Evrópusambandinu, efnahagslega og pólķtķskt.

Nżlega mįtti lesa aš Joseph Stieglitz teldi allt eins lķklegt aš euroiš myndi "brotna upp", jafnvel į žessu įri.

Hvort aš sį spįdómur eigi eftir aš rętast eigum viš eftir aš sjį, og sjįlfsagt mun rįša mestu žau rįš sem Sešlabanki Eurosvęšisins mun beita.

En nś eftir įramótin mįtti lesa, haft eftir efnahagsmįlarįšherra Žżskalands, Sigmar Gabriel, aš žaš vęri alls ekki óhugsandi aš Evrópusambandiš sjįlft myndi heyra sögunni til, žó aš vissulega sé žaš svo aš žaš er alls ekki žaš sem hann myndi vilja, eša stefni aš.

En jafnframt mį lesa eftir honum haft (hann mun hafa sagt žetta ķ vištali viš Der Spiegel, en žaš hef ég ekki séš, eingungis frétt Reuters um žaš), aš komandi kynslóšir Žjóšverja muni seint fyrirgefa nśverandi valdhöfum ef svo far, žvķ Žżskaland sį žaš rķki sem hagnist mest į Evrópusambandinu, bęši efnahagslega og pólķtķskt.

Persónulega held ég aš Sigmar Gabriel fari žarna meš rétt mįl, žó aš vissulega sé sjaldgęft aš sjį nśtķma pólķtķkusa tala svo hreinskilnislega.

En eitt af stóru vandamįlum Evrópusambandsins, og sérstaklega Eurosvęšisins, hefur einmitt veriš hve Žżskalands hagnast, en önnur rķki hafa boriš skaršan hlut frį borši, ef til vill sérstaklega Sušur-Evrópurķkin.

Žau hafa hęgt og rólega tapaš samkeppnishęfi sķnu, į mešan Žżskaland hefur notiš met afgangs į vöruskiptajöfnuši.

Žar nżtur Žżskaland tengingar gjaldmišils sķns viš lönd ķ efnahagslegum erfišleikum, og mį segja aš gjaldmišill Žżskalands sé "sķgengisfelldur", įn efnahagslegrar įstęšu.

Žetta hefur ennfremur leitt til minnkandi atvinnuleysis ķ Žżskalandi, žrįtt fyrir aukin innstreymi innflytjenda, į mešan atvinnuleysi ķ öšrum löndum hefur rokiš upp (hér er ekki tekiš tillit til žeirrar innflytjendasprengingar sem varš į sķšastlišnum tveimur įrum til Žżskalands, ašallega frį N-Afrķku, eftir aš landamęrin voru opnuš, fęstir žeirra hafa atvinnu, en eru ekki taldir meš ķ atvinnuleyistölum).

Žetta žekkja allir sem fylgjast meš fréttum.

Vissulega mį segja aš ekki sé eingöngu hęgt aš kenna Žjóšverjum einum um hvernig mįl hafa skipast. Önnur rķki hafa oft į tķšum tekiš rangar įkvaršanir og lįtiš rķkisrekstur sinn bólgna śt, ķ stašinn fyrir umbętur į vinnumarkaši og ķ opinbera kerfinu eins og Žjóšverjar framkvęmdu.

En žaš er einmitt vandamįl Eurosvęšisins, žaš haga sér ekki allir eins og Žjóšverjar.  Og euroiš hefur ekki reynst "ein stęrš sem hentar öllum", žrįtt fyrir loforš žar aš lśtandi.

 


Af lekum og lekendum

Sś deila, sem į köflum er bżsna farsakennd, sem geysar um hver hafi brotist inn ķ tölvukerfi tengd Demókrataflokknum ķ Bandarķkjunum vekur upp żmsar spurningar.

Flestum žeirra er ekki aušvelt aš svara, en margar žeirra eru žess ešlis aš žaš er vert aš gefa žeim gaum, velta žeim ašeins fyrir sér - alla vegna aš mķnu mati.

Ein af spurningunum er: Skiptir žaš mįli hver lekur, hver er "lekandinn"?

Į ekki meginmįliš ętķš aš vera efni lekans? Og žį jafnframt spurningin į efni lekans erindi viš almenning?

Hefšu Ķslendingar litiš öšruvķsi į innihald "Panamaskjalanna" eftir žvķ hver lak žeim?

Skiptir ekki innihaldiš meginmįli?

Žaš segir sig einnig sjįlft aš žaš hlżtur aš vera óraunhęf krafa aš "lekendur" gęti jafnvęgis ķ lekum sķnum. Žį skiptir engu mįli hvort aš um sé aš ręša tvķsżnar kosningar eša ašra atburši eša kringumstęšur.

"Lekendur" hljóta einfaldlega aš mišla žvķ efni sem žeir hafa komist yfir.

Önnur hliš er svo aš ef viši viljum meina, eins og margir gera nś, aš Wikileaks sé ómarktęk upplżsingaveita, og sé handbendi Rśssa, getum viš litiš sömu augum į fyrri upplżsingaleka žeirra?

Er Wikileaks einfaldlega eitt af įróšurstólum Pśtins og Rśssa? Er žaš tilviljun aš Snowden kżs aš halda sig ķ Rśsslandi?

Viš engum žessum spurningum er til hrein og bein svör.  Alla vegna ekki fyrir okkur sem bśum ekki yfir neinum "innherjaupplżsingum".

Hitt er löngum vitaš aš leynižjónustur flestra rķkja njósna um andstęšinga og einnig samherja. Hvernig žęr kjósa aš nżta sér žęr upplżsingar sem žannig er aflaš er annar handleggur og vissulega eru til żmis dęmi um leka sem erfitt hefur veriš aš rekja.

En žaš er lķka rétt aš hafa ķ huga aš leki um aš reglur og gott sišferši hafi veriš haldnar vekja yfirleitt litla athygli.

Žaš er jś innihald lekanna sem vekur athygli.

 

 


mbl.is Hįttsettir vitna gegn Rśssum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nišurlęging Sjįlfstęšisflokksins?

Ég verš aš višurkenna aš mér lķst engan veginn į aš rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks, Višreisnar og Bjartrar framtķšar taki viš völdum į Ķslandi.

Ekki sķst ef marka mį žį "leka" sem heyrst hafa af višręšunum.

Ef marka mį žaš sem heyrst hefur felur stjórnarmyndunin ķ sér nišurlęgingu Sjįlfstęšisflokksins, sem viršist teygja sig alltof langt til aš mynda stjórn sem į sér takmarkaša möguleika til aš sitja śt kjörtķmabiliš.

Stjórn sem er ekki sammįla um atriši eins og t.d. sjįvarśtvegsmįl, landbśnašarmįl, peningakerfi, afstöšu til Evrópusambandsins og/eša žjóšaratkvęšagreišslu žar um og hefur ašeins eins žingmanns meirihluta virkar einfaldlega eins og aš hśn sé ekki į vetur setjandi.

Gefi Sjįlfstęšisflokkurinn of mikiš eftir ķ žessum mįlaflokkum er žaš einfaldlega nišurlęging fyrir hann og formanns hans.

Žaš getur varla gengiš aš mynda stjórn um pólķtķskan ómöguleika, eša hvaš?

Sé žaš jafnframt rétt aš Sjįlfstęšisflokkurinn fįi einungis helming rįšuneyti ķ sinn hlut, 5 į móti 5, žrįtt fyrir aš hafa 2/3 žeirra alžingismanna sem stęšu aš baki slķkri rķkisstjórn, er žaš enn frekari nišurlęging.

Réttari skipting vęri aš Sjįlfstęšisflokkurinn fengi aš lįgmarki 6 af 10 rįšherrum, nema aš skiptingin vęri sś aš ķ hans hlut kęmi Forsętisrįšuneytiš, Fjįrmįlarįšuneytiš og Utanrķkisrįšuneytiš.

Ég held aš Sjįlfstęšisflokkurinn sé ķ feigšarför meš myndun slķkrar rķkisstjórnar.

 


mbl.is Funda įfram um stjórnarmyndun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband