Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Eru alžingismenn launalegir eftirbįtar verkalżšsforystunnar?

Nś er fįtt rętt af meiri žrótti en launamįl alžingismanna og nżfallinn śrskuršur kjararįšs.  Engin leiš er aš segja annaš en aš launahękkunin sé mikil. Verkalżšsforkólfar og margir ašrir hafa fariš "hamförum į svišinu", ef svo mį aš orši komast.

En viš hverja į aš miša žegar laun alžingismanna eru įkvöršuš?

Mašur sem aš alla jafna hefur reynst mér góš og sönn uppspretta upplżsinga sendi mér póst ķ dag og sagši mér aš žrįtt fyrir rķflega launahękkun, vęru laun alžingismanna enn lęgri en žekktist t.d. ķ "verkalżšsforingjageiranum".

Žannig séu laun t.d. forseta ASĶ mun hęrri en žingfararkaup.

Skyldi žaš vera rétt?

Hver skyldu vera laun annarra verkalżšsforingja?

Er eitthvert "kjararįš" starfandi ķ verkalżšsfélögunum?

Hver ętti nś "goggunarröšin" hvaš varšar laun aš vera?  Ęttu alžingismenn aš vera meš hęrri laun en verkalżšsforingjar, eša öfugt?

Hvaš finnst žér.


mbl.is „Mešlimir kjararįšs eru ekki vont fólk“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kaup, kjör og kjararįš

Žaš er ešlilegt aš mikiš sé rętt um įkvaršanir kjararįšs. Žaš mį eiginlega segja aš žessi hękkun hafi legiš ķ loftinu, allar götur sķšan laun embęttismanna var tilkynnt.  Žaš segir sig eiginlega sjįlft.

Hvenęr hękkunin er svo tilkynnt er ekki tilviljun, enda lang ešlilegast tķminn til aš tilkynna slķka hękkun, ž.e.s.a. žegar žing er ekki starfandi.

Ég get alveg tekiš undir aš hękkunin er mikil og žar af leišandi umdeilanleg. Aš žingararkaup hękki um 338 žśsund į mįnuši er grķšarhękkun.

Ef vilji er fyrir hendi hlżtur Alžingi aš geta breytt žessari įkvöršun.

En žaš eru eins og oft fleiri en ein hliš į öllum mįlum.

Viš hljótum aš vilja aš laun alžingismanna og rįšherra séu žaš góš aš eftirsóknarvert sé fyrir reynslurķkt og velmenntaš fólk aš setjast į Alžingi.

Alžingismenn hafa ķ lķklega haft laun sem eru ekki ósvipuš og margir sveitarstjórar, lęgri en margir bęjarstjórar hafa ef ég hef skiliš rétt.

Og žó aš ég taki hatt minn ofan fyrir Degi B., aš tilkynna aš žessi hękkun muni ekki taka gildi hjį Borginni, finnst mér stór spurning aš borgarstjóri (almennt, ekki tengt persónunni) eigi skiliš aš vera meš sömu laun og forsętisrįšherra.

Er žar ef til vill komin ein skżring į žvķ aš margir stjórnendur sveitarfélaga sękjast sķšur ķ žingmennsku en oft var įšur?

Žaš žarf einnig aš velta fyrir sér öšrum launagreišslum. Almenningur velur sér žingmenn og borgar žeim ešlilega laun. 

En almenningur velur ekki formenn flokka. Žvķ er óešlilegt aš almenningur greiši formönnum flokka launauppbót ef žeir eru ekki rįšherrar. Žetta er einfaldlega mįl flokkanna.

Slķkt į alls ekki rétt į sér.

Žegar litiš er til launakjara žingmanna og rįšherra togast į żmis sjónarmiš. Launin eiga aš vera góš(um žaš eru lķklega flestir sammįla), en žaš er vissulega teygjanlegt hugtak. Ég man hins vegar varla eftir žvķ aš laun žingmanna hafi hękkaš, įn žess aš stórum hópi žyki žaš "svķvirša".

Em žaš er aš mķnu mati fyllilega įstęša til aš fram fari heildarendurskošun į launakjörum žingmanna, en ekki sķšur į hinum "pólķtķska rekstri" hins opinbera. 

Persónulega vildi ég t.d. sjį mikinn nišurskurš, eša nišurfellingu į rķkisstyrkjum til flokkanna, en žar eins og ķ mörgu öšru veit ég aš  eru skiptar skošanir.

 

 

 

 


mbl.is Segir hękkanirnar „algjört rugl“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hįrskuršur sósķalistanna

Žaš žurfa flestir į hįrskurši (klippingu) aš halda og ég myndi ekki halda žvķ fram aš žaš sé ódżrt, en žó višurkenni aš alla jafna er žeim aurum nokkuš vel variš.

Hįr er höfušprżši.

En fréttirnar af launum hįrskuršarmeistara Hollande Frakklandsforseta fį mig žó til aš staldra viš.

Svo viršist sem aš Hollande hafi lįtiš franska rķkiš borga hįrskuršarmeistara sķnum ķ rétt undir 1.400.000 į mįnuši, eša tęp 10.000 euro.

Vissulega kann žetta ekki aš žykja hį uphęš mišaš viš marga ašra vitleysuna sem hķnn sósķalķski forseti frakka hefur framkvęmt į valdatķma sķnum, en ég hygg žó aš mörgum žyki nóg um, enda um persónulega eyšslu aš ręša.

Er aš undra žó aš traust og tiltrś į mörgum "hefšbundnum" stjórnmįlamönnum fari žverrandi?

Er aš undra žó aš hljómur sósķalistans Hollande žyki holur?

 

 

 


Žegar "barometiš" er neglt fast

Hér og žar um netiš hefur mįtt sjį undarlegar fabśleringar um aš Ķslenska krónan sé mesta meinsemd samfélagsins og hśn muni nokkurn vegin ein og óstudd ręna af Ķslenskum launžegum öllum žeim kjarabótum sem žeir kunni hugsanlega aš nį.

Yfirleitt fylgir žaš svo meš aš euroiš sé "lękningin" sem Ķslenskt efnahagslķf žurfi og myndi tryggja kaupmįttinn og stöšugleikann.

Žaš žarf žó ekki aš leita lengi til aš finna dęmi į Eurosvęšinu um žaš gagnstęša.

Vissulega hefur euroiš veriš stöšugri gjaldmišill en Ķslenska krónan, žó aš žaš hafi skoppaš umtalsvert upp og nišur undanfarin įr. Žaš er enda erfitt aš halda stöšugugum kśrs, ķ žvķ gjaldmišlastrķši sem segja mį aš geysi, og ķ žvķ efnahagsįstandi sem rķkt hefur į Eurosvęšinu.

Žeir hafa enda veriš margir neyšarfundirnir.

En žó aš gengi gjaldmišilsins hafi stašiš žolanlega stöšugt, er ekki žar meš sagt aš laun žeirra sem fį śtborgaš ķ euro hafi gert žaš, né veršmęti hśseigna hafi haldist ķ žeim gjaldmišli.

Stašreyndin er nefnilega sś, aš žegar gjaldmišilinn sżnir žess engin merki aš efnahagurinn er ekki į réttri leiš, eša aš framleišslukostnašur eykst hrašar en ķ samkeppnislöndunum, veršur eitthvaš annaš undan aš lįta og žvķ meir sem lengri tķmi lķšur įšur en gripiš er til rįšstafana.

Og žaš var einmitt žaš sem geršist ķ mörgum löndum į Eurosvęšinu. Gjaldmišillinn gaf ekki eftir, jafnvel styrktist, varśšarmerkin voru hundsuš, og vandamįlunum var żtt į undan sér, atvinnuleysi jókst og hśsnęšisverš lękkaši eša hrundi og aušvitaš varš aš lękka laun.

En bankainnistęšur héldu veršgildi sķnu (og styrktust į tķmabili) žangaš til euroiš fór aš sķga nišur į viš.

Verst uršu aušvitaš žeir śti sem misstu atvinnunna, en atvinnuleysi hefur veriš ķ kringum 25% svo įrum skiptir ķ sumum löndum Eurosvęšisins og į bilinu 10 til 12% į svęšinu ķ heild.

Žaš er ekki allt unniš meš žvķ aš gjaldmišillinn taki meira miš af žvķ sem er aš gerast ķ öšrum löndum, žvert į móti skapar žaš umtalsveršar hęttur.

Og žaš er ekki bara ķ sušur Evrópu sem višvörunarbjöllurnar klingja, t.d. horfast Finnar ķ augu viš tapaša samkepnnishęfi og vaxandi erfišleika. Žar er talaš um nišurskurš og aš frysta žurfi laun um įrabil. Eša eins og segir ķ grein Financial Times frį ķ mars:


At the heart of Finland’s woes is a competitiveness problem. Wage costs have spiralled higher than any other European country in recent years and it has one of the most rapidly ageing populations after Japan. Public finances are in much better shape compared with many southern European countries. But like their cousins to the south, many are beginning to bristle at the constraints of euro membership.
 
Finnar geta ekki leyft sér frekar en ašrar žjóšir aš hękka laun, nema um framleišniaukingu sé aš ręša, annars sķgur samkeppnishęfi žeirra.
 
Finnar horfast enda ķ augu viš aukiš atvinnuleysi og kreppu. Euroiš endurspeglaši ekki žeirra efnahagslega raunveruleika.
 
Žar hękkaši kostnašur og samkeppnishęfi minnkaši, įn žess aš žess sęist nokkur merki į gjaldmišlinum.
 
Hvernig Lettland brįst viš "hruninu" er ef til vill eitthvaš sem vert er aš hafa ķ huga. Gjaldmišill žeirra var bundinn viš euroiš, og žį tengingu vildu žeir ekki gefa eftir.
 
Žar var 30% af opinberum starfsmönnum sagt upp, og laun žeirra sem eftir sįtu lękkuš um 26%. Laun lękkušu einnig almennt į almenna markašnum og atvinnuleysi var ķ hįrri 2ja stafa tölu.
 
En fastengingin viš euroiš hélt, og nokkrum įrum sķšar tóku Lettar upp euro.
 
En hvernig vęri įstandiš į Ķslandi ef atvinnuleysi hefši veriš ķ 2ja stafa tölu svo įrum skipti?
 
Vęri atvinnuleysi undir 5% og vęrum viš aš lesa fréttir žar sem gert vęri rįš fyrir 100 milljarša višskiptaafgangi, ef gengiš vęri enn į 2007-8 slóšum?
 
Ég er hįlf hręddur um ekki.
 
Vissulega er žörf į meiri aga ķ Ķslenskim žjóšarbśskap, en gjaldmišilsskipti eru ekki töfralausn, slķkt eyšir einu vandamįli, en skapar önnur.

mbl.is Gera rįš fyrir 100 milljarša afgangi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kjarabarįtta hverra, gegn hverjum,

Ég hef nś ekki haft tķma til aš fylgjast nįiš meš fréttum af kjaravišręšum į Ķslandi, en hef žó gripiš all margar fréttir.

Fréttirnar eru ekki góšar, en aš sama skapi finnst mér žęr gjarna lķtt skiljanlegar.

Ég er afskaplega litlu nęr um hvaš er deilt, nema jś aušvitaš kaup og kjör.

Fréttir af lélegri žįtttöku ķ atkvęšagreišslum (t.d. hjį VR) žar sem ķ raun mjög lķtill hluti félagsmanna greišir atkvęši meš verkfallsbošun, vekur einnig athygli.

Aš sjįlfsögšu ręšur meirihluti žeirra sem atkvęši greiša nišustöšum, en žįtttakan er engu aš sķšur slįandi.

Žaš vęri sömuleišis fróšlegt aš vita hve stór hópur félagsmanna ķ VR fęr greidd laun samkvęmt kjarasamningum? Er žaš mikiš hęrra hlutfall en greiddi atkvęši meš verkfalli?

Alla vegna var žaš svo į žeim įrum sem ég var félagi ķ VR, aš mesta įherslan var lögš į svokölluš launavištöl og žeir voru ekki margir sem ég žekkti sem fengu śtborgaš eftir töxtum.

Og eins og hefur komiš fram vķša, eiga lķfeyrisjóšir oršiš bżsna stóra hluti ķ mörgum af stęrstu fyrirtękjum landsins, jafnvel žaš sem kalla mętti rįšandi.

Žar į mešal eru tvęr af stęrstu smįsölukešjum landsins, en oft hefur žvķ veriš haldiš fram aš žar séu greidd hvaš lęgstu launin, žó aš ég ętli ekki aš slį žvķ föstu.

En er žį verkalżšsfélag eins og VR, ekki hvaš sķst aš fara ķ verkfall til žess aš hękka launataxta starfsfólks hjį fyrirtękjum sem eru aš stórum hluta ķ eigu lķfeyrissjóša?

Og stöšva um leiš starfsemi, og jafnvel valda rekstrarerfišleikum, hjį miklum fjölda smęrri fyrirtękja sem borga starfsfólki sķnu mun hęrri laun en taxtar segja til um?

Žaš er ef til vill ekki aš undra aš betur gangi śt į landi (sérstaklega ef marka mį fréttir frį Hśsavķk og ķ Vestmannaeyjum) žar sem nįlęgšin er meiri og skilningur į milli verkalżšsforkólfa og atvinnurekenda sterkari.

Žvķ aušvitaš ętti žaš ekki aš vera markmiš aš hegna žeim fyrirtękjum sem žegar borga góš laun.

Til lengri tķma litiš flyst fólk frį fyrirtękjum sem borga léleg laun til žeirra sem borga betur, ekki sķst ef žau sķšarnefndu standa betur ef ekki kemur til vinnustöšvunar hjį žeim.

Žannig vinna allir.

 


mbl.is SA breyttu tilbošinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mikill léttir fyrir Ķslendinga, en skapar jafnframt įhyggjuefni

Ég hef trś aš į flestum Ķslendingum sé létt.  Žó aš enn eigi eftir aš greiša atkvęši um samninginn, žį eru all vegna góšar lķkur aš starfsemi ķ heilbrigšiskerfinu fęrist ķ samt form.

Žaš kemur ekki fram ķ fréttinni hve miklar launahękkanir lęknar hljóta, og sjįlfsagt aš einhverju marki erfitt aš fullyrša um slķkt, žegar samiš er um fleiri atriši en laun.

En žaš er nęsta vķst aš žaš verša lķka margir sem fyllast įhyggjum fyrir žvķ hvaša įhrif žessi samningur mun hafa į gerša annara kjarasamninga.

Į mešan į kjaradeilum lękna hefur stašiš, hafa margir lżst žvķ yfir aš heilbrigšiskerfiš sé žaš mikilvęgt aš réttlętanlegt sé aš laun lękna hękki framyfir ašrar starfsstéttir.

Alžjóšleg samkeppni gera žaš aš verkum aš slķkt sé nęsta ómögulegt aš komast hjį.

En mig rekur ekki minni til aš neinar slķkar yfirlżsingar hafi komiš frį verkalżšsfélögum eša forystusveit žeirra. 

Žvert į móti.

Žaš er žvķ lķklegt aš órói verši nokkuš mikill į vinnumarkaši į nęstunni, žó aš lķklegast fęrist hann śt af heilbrigšisstofnunum.

Žaš veršur einnig fróšlegt aš fylgjast meš višbrögšum stjórnarandstöšunnar.

Hvernig lķtur hśn aš samninga viš lękna og telur hśn ešlilegt aš slķkur samningur sé rausnarlegri en viš ašra?

Samfylking og Vinstri gręn fylgdu žeirri stefnu į sķšasta kjörtķmabili aš engir rķkisstarfsmenn ęttu aš hafa hęrri laun en forsętisrįšherra. Lęknar ekki undanskildir.

Er žaš enn stefna žeirra flokka?

Flestum ętti reyndar einnig aš vera ķ fersku minn óróinn sem varš į Landpķtalanum į sķšasta kjörtķmabili, žegar til stóš aš hękka laun yfirmanns, eins af starfslišinu, um rķflega upphęš.

Hver skyldi svo vera skošun Bjartrar framtķšar og Pķrata į hvaš langt mį seilast til aš veita lęknum, launaforgang umfram ašrar stéttir, eru eru žeir móti žvķ?

Žaš vakna žvķ upp ótal spurningar viš žessa samning, žó aš žeir séu vissulega fagnašarefni.

 

 

 

 

 


mbl.is Felur ķ sér algjöra uppstokkun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Launakjör lękna, verkalżšsfélög og stjórnarandstašan

Žaš er ešlilega mikiš rętt um launakjör og kröfur lękna og yfirvofandi verkfall žeirra, žaš fyrsta ķ Ķslandssögunni, ef ég hef skiliš rétt.

Žeir eru margir sem hafa lżst samśš og stušningi viš mįlstaš lękna og er žaš vel skiljanlegt.  Ég hygg aš flestum sé hlżtt til heilbrigšiskerfisins og vilji tryggja žvķ sem bestan framgang og starfsfólk.

Margir hafa sömuleišis sagt aš žaš žurfi aš taka heilbrigšiskerfiš "śt fyrir sviga" og almennir launžegar žurfi aš sętta sig viš aš žar verši meiri launahękkanir en į almennum markaši.

Nś veit ég ekki hversu śtbreidd sś skošun er į mešal almennra launžega, hvort žeir vilji setja laun lękna ķ algeran forgang framyfir sķn eigin.

En žaš vęri vissulega fróšlegt ef einhver myndi gera skošanakönnun um slķkt.  Slķkt er vissulega ekki stóri dómur, en gęfi vķsbendingar.

En ef žaš er vilji launžega, hljóta žeir aš setja žrżsting į forystu verkalżšshreyfingarinnar um aš stķga fram og lżsa yfir stušningi viš slķkt. Hingaš til hef ég ašeins heyrt forystuna tala ķ žveröfuga įtt.

Ef til vill ęttu almennir launžegar aš senda verkalżšsforystunni tölvupósta um hver hugur žeirra er ķ žessum efnum.  Tölvupóstherferšir hafa veriš skipulagšar af minna tilefni.

Fjölmišlar ęttu aušvitaš aš leita skżringa hjį verkalżšsforystunni og hvaša leišir hśn hefur til aš leita til aš leysa vandann ķ heilbrigšiskerfinu, sem žjónar ekki sķšur félögum ķ verkalżšshreyfingunni en öšrum landsmönnum.

En rķkisstjórninni er vissulega vandi į höndum. Komi til verkfalls lękna, svo ekki sé minnst į ef žaš yrši langt, myndi įn efa valda miklum óróa ķ žjóšfélaginu og reynast henni grķšarlega erfitt.

Į hinn veginn er henni engir vegir fęrir til žess aš hękka laun lękna langt umfram ašra hópa, nema um žaš rķki vķštęk samstaša.  Ef žęr launahękkanir sem talaš er um aš lęknar vilji fį eiga aš gilda almennt, fer žjóšfélagiš į hlišina.

Žaš er žvķ engin aušveld lausn til.

Žaš er lķka naušsynlegt aš stjórnarandstöšuflokkarnir komi fram meš sķnar lausnir og skošanir. 

Hvort žeir hafi įhuga į žvķ aš koma aš lausn į vanda heilbrigšiskerfisins, eša fyrst og fremst nota vanda žess til aš "slį pólķtķskar keilur"?

Žaš var įberandi aš forystumenn stjórnarandstöšunnar foršušust aš svara žessari spurningu ķ umręšunum ķ Sprengisandi, žó aš Heimir Mįr ķtrekaši spurninguna.

Žaš er vert aš hafa ķ huga aš Katrķn Jakopsdóttir og Įrni Pįll Įrnason eru fulltrśar flokka sem į sķšasta kjörtķmabķli predikušu žį stefnu aš engir ęttu aš hafa hęrri laun en forsętisrįšherra. Lęknar ekki undanskildir.

Eru žaš ennžį stefna flokka žeirra?

Myndu stjórnarandstöšuflokkarnir styšja aš launakjör lękna hękki t.d. fimm eša tķfallt umfram hękkanir į almennum vinnumarkaši?

Myndi ASĶ styšja slķkt?  Myndi BSRB styšja slķkt?  Myndi BHM styšja slķkt? Myndi almenningur styšja slķkt?

Ef žaš er vilji til slķks myndi slķkt lķklega vera mögulegt.

En ef vķštękur stušningur er ekki fyrir hendi, er žaš ómögulegt verkefni.

 

 

 


mbl.is Lęknar horfi ķ eigin barm
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gętu "aršgreišslur" til starfsfólks veriš hluti af lausninni?

Žaš er hįrrétt hjį Björgólfi aš best er aš hugsa um kjaramįl til langs tķma, bęši bęši fyrir fyrirtęki og starfsfólk.

Til aš svo geti oršiš žurfa hagsmunir fyrirtękisins, hluthafa og starfsfólks aš tvinnast saman eins og mögulegt er.

Ein leiš til žess gęti veriš aš aš fyrirtęki bjóši ķ kjarasamningum, aš skuldbinda sig til aš greiša starfsfólki "arš", ef fyrirtękiš greišir arš til hluthafa.

Žannig yrši žaš fest ķ kjarasamning aš ef fyrirtękiš greišir arš, yrši upphęš ķ įkvešnu hlutfalli viš aršgreišsluna, skipt į milli starfsfólks, eftir fyrirfram įkvešnum reglum.  Žar gętu t.d. blandast saman starfshlutfall, laun, unnin yfirvinna og starfsaldur hjį fyrirtękinu.

Einnig vęri hugsanlegt aš lįta hagnaš verka į greišsluna ef hagnašur fyrir yfir įkvešiš margfeldi af aršgreišslu.

Žannig er hugsanlegt aš byggja upp kerfi, žar sem bętt afkoma skilar sér ķ hęrri launum meš sjįlfvirkum hętti.

Žannig ętti aš vera mögulegt aš auka stöšugleika og draga śr óróa į vinnumarkaši.

 

 


mbl.is Icelandair móti kjörin til framtķšar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš standa aš baki bęši sókn og vörn

Žetta mįl hljómar allt hiš undarlegasta.  Starfsmašur fer ķ mįl viš vinnuveitenda sinn.  Vinnuveitandinn įkvešur aš borga allan kostnaš sem starfsmašurinn ber af mįlaferlunum, en gerir kröfu um žaš fyrir dómi aš starfsmašurinn beri allan mįlskostnaš.

Óneitanlega nokkuš sérstakt.  Ber óneitanlega keim af žvķ aš reynt hafi veriš aš koma ķ veg fyrir aš vitneskja um hver bęri kostnašinn kęmi ķ ljós.  En skżringin getur lķka einfaldlega veriš sś aš lögmašur bankans hafši ekki hugmynd aš hann vęri aš vinna hjį sama launagreišanda og mótherji hans.

Sömuleišis sérstakt aš lesa ķ fréttinni aš fyrrverandi stjórnarformšur telji aš mįliš hafi notiš stušnings meirihluta ķ stjórninni.  Lykiloršiš hér er telji.

Var žį mįliš ekki įkvešiš meš formlegum hętti?  Var žaš einfaldlega įkvešiš "óformlega"?  Voru einhverjir ķ stjórninni į móti žessari įkvöršun? Vissu allir ķ stjórninni af henni?

Žaš er eitthvaš sem segir aš viš séum ekki bśin aš heyra žaš sķšasta af žessu mįli.

 

 


mbl.is Var krafinn um kostnaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žróun hśsnęšisveršs ķ Evrópu

Ég hef skrifaš um aš gjaldmišill tryggi ekki kaupmįtt eša velmegun.  Hann tryggir ekki heldur veršmęti hśseigna.

Lįgir vextir eru vissulega af hinu góša en žeir tryggja ekki aš hśsnęšiseigendur lendi ekki ķ hremmingum.  Reyndar mį segja aš verulega lįgir vextir bendi til žess aš hagkerfi eigi ķ verulegum vandręšum og viš slķkar ašstęšur er algengt aš hśsnęšisverš lękki, og skuldsettir hśseigendur lendi ķ vandręšum og sitji jafnvel uppi meš neikvęšan eignarhlut.

Slķkt hefur įtt sér staš vķša um Evrópu į undanförnum įrum.  Žegar viš bętist launalękkanir og mikiš atvinnuleysi er ekki aš undra žó aš hśseigendur séu margir hverjir ķ vandręšum.  Afborganir af lįnum eru sķhękkandi hlutfall af rįšstöfunartekjum, žó aš vextirnir séu ef til vill ekki hįir.

Eins og flestum ętti aš vera ljóst, veršur eitthvaš undan aš lįta žegar įföll verša ķ efnahagslķfi landa, eša mistök eiga sér staš.

Sé gjaldmišillinn festur, veršur höggiš žeim mun meira hvaš varšar launalękkanir, atvinnuleysi og lękkandi fasteignaverš.

Žeir sem eiga laust fé halda hins vegar sķnu og geta aušveldlega flutt eignir sķnar annaš.  Žeir sem eru ķ störfum sem sleppa viš launalękkanir og uppsagnir standa einnig vel.

Hér mešfylgjandi er stöplarit yfir žróun hśsnęšisveršs ķ żmsum Evrópulöndum (žar į mešal Ķslandi) įrin 2010 og 2011.

Sé smellt į myndina, og svo aftur į žį mynd, nęst hśn stór og góš.

Husnaedisverd 2010 2011


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband