Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Evrópusambandiš ķ boši BMW, Microsoft og Coca Cola

Eitt af žvķ sem Evrópusambandiš gerir svo vel, eru "feršasirkusar", mįnašarlega (ķ fjóra daga ef ég man rétt) žarf aš flytja Evrópusambandsžingiš frį Brussel til Strassborgar (milljaršarkostnašur įri), og svo flyst "forsętiš" ķ rįšherrarįšinu į milli rķkja į  į sex mįnaša fresti.  Žaš er ķ sjįlfu sér įgętis regla, en hvers vegna žaš žżšir aš svo margir fundir verša aš fara fram ķ heimalandi "forsętisins", er vissulega spurning.

En žaš žżšir aš allir mikilvęgir einstaklingar innan sambandsins žurfa aš feršast heil ósköp (sem žeim leišist ekki, en hver skyldi kostnašurinn, dagpeningarnir og kolefnisporiš vera af žvķ) og af žvķ hlżst aš sjįlfsögšu grķšarlegur kostnašur, ekki sķst fyrir žaš land sem hefur "forsętiš" ķ žaš og žaš skiptiš.

Slķkur kostnašur er žungur ķ skauti fyrir smęrri og fįtękari löndin innan "Sambandsins", žannig er t.d. talaš um aš 27.000 erlendir gestir hafi komiš til Eistlands į mešan į žeirra "forsęti" stóš, en heildarkostnašur Eistlandsj t.d. viš aš hafa "forsętiš" var lķklega rétt tępir  10. milljaršar ķslenskra króna, og hafa žau žvķ leitaš til stórfyrirtękja til aš létta undir.

 

Lżšręšiš fer vissulega undarlega stķga į stundum innan "Sambandsins", en lķklega hafa ekki margir gert sér grein fyrir žvķ aš žaš sé aš hluta kostaš af alžjóšlegum stórfyirtękum.

Lķklega gilda strangari reglur um stušning viškomandi fyrirtękja viš sjónvarpsśtsendingar og ķžróttavišburši, en "lżšręšiš" innan "Sambandsins".

En gęti einhver séš slķkt fyrir sér į Ķslandi?  Aš Alcoa "styrkti" rķkistjórnarfund į Reyšarfirši?  Samherji "kostaši" rķkisstjórnarfund į Akureyri?

Ég vona ekki.


mbl.is Forsętiš styrkt af stórfyrirtękjum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kaupmönnum finnst žęgilegt aš kenna krónunni um, en žaš er lķka veršbólga ķ öšrum löndum

Nś mį sjį žar og hér aš kaupmenn kenna krónunni um veršhękkanir, sem žeir telja sig verša aš  hleypa śt ķ veršlagiš.  Aušvitaš žurfa žeir sem ekki geta hagrętt aš hękka verš, žaš segir sig sjįlft og gerist alls stašar. 

Hvort aš verslunin eigi inni hagręšingu į Ķslandi, ętla ég ekki aš fullyrša en vissulega vęri gaman aš sjį sölutölur į fermetra hjį stórum verslunarkešjum į höfušborgarsvęšinu bornar saman viš sambęrilegar tölur frį öšrum borgum.

Reyndar er žaš svo aš ķ nśtķma hagkerfum er reiknaš meš aš veršlag hękki stöšugt, en žó hóflega.  Oft er talaš um aš veršbólga (inflation) upp į 2 til 3% sé hófleg.

Ef verš stendur ķ staš, eša hjašnar žykir žaš hin mesta vį og veršhjöšnum (deflation) er óvinur "hagkerfisins" og framfara.

Žaš er žó  svo aš alltaf eru einhverjar vörur sem lękka ķ verši, og ašrar sem hękka mun meira en nemur męldri veršbólgu.

Og upptaka annars gjaldmišils breytir engu um žaš aš hófleg veršbólga veršur ennžį eftirsóknarverš.

Reyndar hefur veršbólga į Eurosvęšinu oft žótt of lįg į undanförnum įrum, enda hefur hagkerfiš įtt viš margvķsleg og žrįlįt vandamįl.

En žaš mį heldur ekki horfa eingöngu į mešaltal veršbólgu į Eurosvęšinu.  Žaš segir eingöngu hįlfa söguna, eša ķ raun varla žaš.  Ef til vill er réttara aš segja aš žaš segi nęstum ekki neitt.

Žannig hefur veršbólga ķ löndum Eurosvęšisins undanfarna mįnuši, veriš frį ca. 0.5% (sem žykir óžęgilega lįgt), upp ķ aš vera um og yfir 3% (sem er yfir višmišum svęšisins).

Mešaltals veršbólga hefur veriš u.ž.b. 1.5%, en eins og įšur segir segir žaš takmarkaša sögu.

Veršbólga į Ķslandi hefur hins vegar veriš ķ kringum 3.3. eša 3.4% ef ég man rétt, en rétt er aš taka meš ķ reikninginn aš į Ķslandi er hśsnęšisverš ennžį inn ķ veršbólgumęlingum, en slķkt tķškast ekki ķ "Sambandinu".

Ef sį lišur er tekin frį, er ekki ólķklegt aš veršbólga męlist talsvert, og žį svipuš eša ef til vill nokkuš lęgri en ķ žeim löndum Eurosvęšisins sem hśn er hęst.

Hvķ skyldi nokkur mašur trśa aš veršbólga lękki sjįlfkrafa į Ķslandi, ef tekiš vęri upp Euro?

Hśn er nś u.ž.b. sś sama og ķ žeim Eurolöndum sem hśn er hęst, er eitthvaš sem bendir til žess aš Ķsland yrši ķ lęgri helmingnum?

Eins og oft įšur fimbulfamba "Sambandssinnar" og reyna aš selja aš Ķsland verši eins og Žżskaland, nś eša mešaltal Eurosvęšisins hvaš varšar veršbólgu.

Fyrir žvķ fęra žeir engin rök.

 

 


Višskipti meš upprunavottorš raforku į aš stöšva žegar ķ staš

Eitt af žvķ allra heimkulegasta sem Evrópusambandiš hefur tekiš sér fyrir hendur, og er žó af żmsu aš taka, er aš koma į fót markaši um upprunvottorš į raforku.

Aš hęgt sé aš kaupa upprunavottorš fyrir raforku sem er t.d. framleidd meš brśnkolum ķ Žżskalandi, og selja hana sem gręna og endurnżjanlega raforku er eiginlega óskiljanlegt.

Žaš er fölsun og hreinlega til žess ętlaš aš hęgt sé aš blekkja almenning (neytendur).

Uppruni breytist ekki viš višskiptin.

Žętti okkur ešlilegt aš selja upprunavottorš fyrir fisk af Ķslandsmišum?  Eša aš selja upprunvottorš osts frį Frakklandi? 

Allir vita aš (aš ķ žaš minnsta kosti enn sem komiš er) er engin tenging į milli Ķslands og meginlands Evrópu hvaš varšar raforku.

Žó hefur veriš hęgt aš kaupa "gręna orku" meš "uppruna" į Ķslandi ķ Žżskalandi og Austurrķki svo dęmi séu tekin.

Ķ raun ótrślega heimskulegt og ekkert annaš en blekking.  Į sama tķma stęra Ķslendingar sig af hreinni orku og "gręna orkan" "tvöfaldast" aš umfangi į EEA/EES svęšinu, eša žannig. Žvķ vissulega telja allir Ķslendingar sig vera aš nota hreina orku, eins og mį sjį til dęmis rįša af umręšu um rafbķlavęšingu landsins.

Žetta sżnir aš aš "samtenging" raforkumarkašarins getur veriš "skringileg".

En žaš er ekki góšur rökstušningur fyir žvķ aš halda įfram aš selja upprunavottorš fyrir raforku.

Frekar ętti aš skylda raforkuseljendur til aš upplżsa hvernig orku žeirri sem žeir selja er aflaš, svona eins og žaš er hęgt (ekki eins einfalt og aš segja žaš, en žó hęgt upp aš vissu marki).

Samtenging getur lķka haft įhrif sem ekki eru skżr viš fyrstu sżn.

Žannig hefur sś įkvöršun Žżskalands aš loka öllum kjarnorkuverum sķnum, žegar helmingaš raforkuframleišslu žeirra meš žeim hętti. 

Žaš hefur ekki eingöngu ķ för meš sér aš raforkuframleišsla Žjóšverja meš kolum eykst, aš stórum hluta brśnkolum sem eru mest mengandi af öllum kolum, heldur einnig hitt aš eftirspurn Žjóšverja eftir raforku frį nįgrönnunum eykst, og hękkar aš sjįlfsögšu verš.

Ég er ekki viss um aš neytendur ķ nįgrannalöndunum sendi "mama Merkel" fallegar hugsanir žegar žeir greiša rafmagnsreikningin, ef žeir gera sér grein fyrir žvķ hve mikil įhrif,  undarleg įkvöršun hennar, hefur į buddu žeirra.

Hvorki žeir eša stjórnvöld ķ landi žeirra voru žó spurš hvort aš žau vęru samžykk įkvöršun Žżskalands, en veršhękkunin er "flutt" til žeirra.

Žaš er aš mörgu aš hyggja žegar tengingum į rafmagnsmarkašnum er velt fyrir sér.


Pólķtķskt skipašur, lögfręšimenntašur fyrrverandi pólķtķkus sem sešlabankastjóri, er žaš ekki óhęfa?

Eins og gerist og gengur er sitthvaš hvort aš skipun Christine Lagarde, sem bankastjóra Sešlabanka Eurosvęšisins er fagnaš eša bölvaš.

Žaš er enda ekki von aš allir sameinist um slķka skipan.

En žaš žętti lķklega ekki góš "latķna" į Ķslandi, enda segja kunnugir mér aš hśn myndi ekki standast žau hęfiskilyrši sem sett eru til aš gegna sambęrilegu embętti į Ķslandi.

Hvaš žį aš fyrrverandi fjįrmįlarįšherra (Frakklands) sem hefši dóm į bakinu vegna embęttisfęrslu sinnar (henni var ekki gerš refsing), žętti "góšur pappķr" ķ slķkt embętti.

Nś hljóta allir Ķslendingar, ekki sķst Samfylkingarfólk og Vinstri gręn, aš fagna žvķ aš Ķslendingar séu svo lįnsamir aš vera ekki meš euroiš, žvķ aš ekki vęri žaš gott aš Sešlabanki gjaldmišilsins vęri undir stjórn fyrrverandi stjórnmįlamanns meš lögfręšimenntun.

Og fyrst aš nefnd er ķ sömu frétt aš Ursula von der Leyen verši lķklegast forseti framkvęmdstjórnar "Sambandsins", žį veršum viš aš vona aš įstandiš į "Sambandinu" verši ekki sambęrilegt viš įstand Žżska hersins, en žar hefur "wonder" Leyen veriš ęšsti yfirmašur undanfarin ca 5. įr, ef ég man rétt. Žar er įstandiš nś svo aš herinn hefur m.a. samskipti ķ gegnum venjulega farsķma, vegna žess aš örugg fjarskiptatęki eru ekki til stašar.

En svo er aš sjį hvort aš Evrópusambandsžingiš reyni aš gera eitthvaš til aš sżna vald sitt.  Veršur ekki aš telja slķkt frekar ólķklegt, en žó ekki ómögulegt.

 

 

 


mbl.is Lagarde yfir Evrópska sešlabankann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Svikamylla" fasteignamats og skatta?

Ég var aš hlusta į Ķslenskt śtvarp, nįnar tiltekiš į brot śr Reykjavķk sķšdegis.  Žar var veriš aš fjalla um kaup Reykjavķkurborgar į žessu hśsi og rętt viš fasteignasala sem taldi aš Borgin hefši borgaš all verulegt yfirverš.  Veršiš į hśsinu var vķst 230 milljónir, u.ž.b. 600 žśsund į fermetra, en fasteignasalinn sagši aš algengt verš ķ nįgrenninu vęri ca. 480 žśsund.

Ég ętla ekki aš dęma um hvort aš um yfirverš sé aš ręša.

En žaš er skemmtilegt aš velta žvķ fyrir sér hvort, aš ef svo sé, verši Reykjavķkurborg fljót aš nį žvķ upp ķ fasteignasköttum, žegar fasteignamat ķ hverfinu hękkar vegna žessarar "góšu" sölu.

Žaš mį žvķ allt eins reikna meš aš žaš verši nįgrannarnir sem "borgi" yfirverš Borgarinnar og lķklega gott betur, litiš til lengri tķma.

En žannig hefur lķtiš framboš į lóšum, żtt upp fasteignaverši, fyrst aušvitaš į nżbyggingum og sķšan į öllum öšrum fasteignum ķ borginni.

Žaš žżšir hęrra fasteignamat, sem aftur žżšir hęrri skattar og Borgin tekur ę meira af ķbśunum, leiguverš hękkar og svo framvegis.

Hįtt verš į lśxusķbśšum hękkar einnig fasteignamat į ódżrari ķbśšum ķ hverfinu og svo koll af kolli.

 

 


mbl.is Hringbraut 79 veršur ķbśšakjarni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er ekki krónan sem flżgur

Ein af  stóru fréttum vikunnar į "mörkušum", er afkomuvišvörun Žżska flugfélagsins Lufthansa į mįnudag. Žar er spįš mun minni hagnaši en įšur. Félagiš skilaši reyndar tapi į fyrsta įrsfjóršungi, en hafši samt stašiš viš įętlun um hagnaš, žar til nś aš žaš tilkynnti aš lķklega yrši hann verulega minni.

Félagiš sagši m.a.:  "Yields in the European short-haul market, in particular in the group’s home markets, Germany and Austria, are affected by sustained overcapacities caused by carriers willing to accept significant losses to expand their market share."

Önnur flugfélög sem skrįš eru į markaš, lękkušu mörg hver einnig verulega. Einn greinandinn oršaši žaš svo:  "Over-capacity in the European short haul market, intense competition and the resulting pressure on fares can be blamed for the decline in profitability, whilst rising fuel costs are an added headache.

The sector always does a good job at competing away margins in the good times. No signs that anyone is prepared to reduce capacity therefore we would anticipate the wave of consolidation in European short haul is not over."

Hörš samkeppni, hękkandi eldsneytisverš og offramboš į flugsętum er tališ valda erfišleikum Lufthansa. Žeir erfišleikar nį reyndar til bżsna margra annara flugfélaga, lķklega mętti segja stęrri parts žeirra.

En žegar Ķslensk flugfélög lenda ķ erfišleikum eša leggja upp laupana, žį spretta óšara fram alls kyns "sérfręšingar" sem fullyrša aš erfišileikar žeirra stafi af Ķslensku krónunni.  Vęri hśn ekki til stašar vęru erfišleikarnir hverfandi og flugélögin fljśgandi.

Allt verši betra meš euro.

Žetta er ótrślega skrżtnar og ķ raun hępnar fullyršingar aš mķnu mati.

Tvö flugfélög sem tengjast Ķslandi hafa hętt starfsemi į undanförnum misserum.  Annaš meš megniš af starfsemi sķna į Ķslandi, en hitt meš starfsemi aš stęrstum hluta ķ Danmörku og Lettlandi, ef ég man rétt.

Žaš er ekki śt af engu sem žaš er grķnast meš aš besta leišin til aš verša milljónamęringur, sé aš vera milljaršamęringur og kaupa flugfélag.

Og nota bene, žau aušęfi eru ekki męld ķ krónum.

En žaš er žó nokkur fjöldi flugfélaga sem hafa misst dampinn, og koma upp ķ hugan flugfélög svo sem Air Berlin og Germania, bęši stašsett ķ "hjarta" Eurosvęšisins, Žżskalandi.

Žau fengu augljóslega ekki "memoiš" um aš euroiš vęri lausn allra vandamįla og fóru ķ žrot.

Air Germania meira aš segja svo "ósvķfiš" aš telja veikingu Eurosins eina af įstęšunum fyrir žvķ aš žaš varš gjaldžrota.

En žaš er ekki bara ķ tilfelli flugfélaga sem aš euroiš į aš vera "töfralausn", žvķ sem nęst alltaf žegar Ķslenskum fyrirtękjum gengur illa, vilja "sérfręšingar" kenna krónunni um.

Żmsir halda žvķ meira aš segja fram aš "bankarnir" sem fóru yfir um meš eftirminnilegum hętti, vęru enn starfandi bara ef Ķslendingar hefšu haft euro.

Žeir viršast ekkert hafa heyrt um alla žį banka į Eurosvęšinu sem fóru į höfušiš, eša var bjargaš meš miklum tilkostnaši vķša um lönd.

Žaš sama gildir um nęrri öll fyrirtęki sem lenda ķ erfišleikum į Ķslandi, žaš eru alltaf "sérfręšingar" tilbśnir til aš fullyrša aš žaš sé krónunni aš kenna.

Žaš er ekki gjaldmišillinn sem gerir gęfumuninn, heldur hvernig stašiš er aš rekstrinum.

Vissulega fylgja bęši kostir og gallar sjįlfstęšum gjaldmišli, mismunandi eftir žvķ hver sjónarhóllinn er.

En sameiginlegur gjaldmišill sem er byggšur į pólķtķskum grunni frekar en efnahagslegum getur veriš afar hęttulegur.

En žaš er mķn tilfinning aš žeir sem haršast berjast fyrir upptöku euros į Ķslandi, hafi einmitt frekar pólķtķsk markmiš en efnahagsleg.

 

 


Er ekki eins aš flytja śt raforku og fisk?

Ķ umręšum um raforkumįl og sölu į Ķslandi, sem hafa veriš óvenjulega lķfleg į undanförnum mįnušum hefur oft mįtt heyra žau rök aš sala raforku lśti sömu lögmįlum og sala fisks. 

Žaš er aš segja aš ešlilegt sé aš selja raforkuna (ķ gegnum sęstreng) fyrir eins hįtt verš og hęgt er.

Žaš sé ašeins ešlilegar "aukaverkanir" aš raforkuverš myndi stórhękka til Ķslenskra notenda, rétt eins og fiskverš hafi hękkaš į Ķslandi meš auknum śtflutningi og eftirspurn erlendis.

Aš einhverju leiti er žetta réttur samanburšur, en žaš žarf žó aš skoša dęmiš betur.

Aš selja raforku ķ gegnu sęstreng til śtlanda jafngildir žvķ aš opna į aš erlend śtgeršarfyrirtęki fįi aš kaupa kvóta til fiskveiša į Ķslandsmišum jafnt og Ķslensk śtgeršarfyrirtęki.

Aš hvašan śtgeršin komi skipti engu mįli, ašeins ef hśn myndi vilja greiša einhverjum krónum meira fyrir tonniš af óveiddum fiski.

Engu skipti hvort aš Ķslenskir sjómenn fįi atvinnu viš fiskveišar, engu mįli skipti hvort aš Ķslendingar fįi atvinnu viš aš vinna fisk ķ landi, engu mįli skipti aš aukin veršmęti verši til viš frekari vinnslu į fisknum, engu skipti tekjur rķkis og sveitarfélaga af žvķ skattgreišslum žeirra sem vinna fiskinn (eša noti raforkuna til frekari veršmętasköpunar).

En aušvitaš sżnist sitt hverjum, ķ žessu efni eins og öšrum.

En žetta er aš mķnu mati eitthvaš sem naušsynlegt er aš Ķslendingar - allir - ręši sķn į milli.


mbl.is Fyrirtękjum „slįtraš“ fyrir sęstreng?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dżrt į Ķslandi - meš strętó į milli landshluta

Sķšasta fęrsla hér fjallaši um hve mikiš hagstęšara vęri aš taka bķlaleigubķl heldur en fjöldasamgöngur į milli Keflavķkurflugvallar og Reykjavķkur.

En hvaš ef feršin liggur įfram, frį Reykjavķk til Akureyrar?

Er ekki snišugt aš taka strętó?

Enn og aftur er leiga į bķl mikiš hagstęšari.

Į heimasķšu Strętó mį finna eftirfarandi upplżsingarLeišin milli Reykjavķkur og Akureyrar keyrir ķ gegnum 22 gjaldsvęši. Žess vegna er veršiš milli Reykjavķkur og Akureyrar 10.340 krónur (470 x 22) eša 22 strętómišar."

Fram og til baka į milli Reykjavķkur og Akureyar kostar meš öšrum oršum, 20.680, eša 41.260 fyrir tvo.

Eins og kom fram ķ sķšasta pistli, kostar 6 daga leiga į bķl ódżrasti kostur ķ ca, 21.000, en algengt verš var ķ kringum 24.000.

Hvort er nś lķklega aš feršamašurinn velji?  Aš hafa bķl ķ 6. daga eša taka strętó į milli Reykjavķkur og Akureyrar?

Frelsi bķlsins, möguleiki į žvķ aš fara ķ Mżvatnsveit, skreppa til Dalvķkur, Ólafs- og Siglufjaršar, renna viš į Hśsavķk?

Hvaš skyldi Strętó į alla žessa staši kosta?

Frelsi og žęgindi į móti strętó?

Žaš er rétt aš hafa ķ huga aš samkvęmt žeim upplżsingum sem ég hef borga faržegar ašeins u.ž.b. 40% af rekstrarkostnaši Strętó į landsbyggšinni, en ég tek fram aš ég veit ekki hvernig hlutfalliš er į leišinni Reykjavķk - Akureyri, en žaš getur vissulega veriš misjafnt į milli leiša.

Enn į nż fį fjöldasamgöngur (almenningssamgöngur) į Ķslandi falleinkun.

Ķ dęmum sem žessum viršast žęr fyrst og fremst auka vegslit og svifryk.

 

 


Dżrt į Ķslandi, eša ekki?

Žaš er mikiš rętt um aš feršafólki finnist flest dżrt į Ķslandi og mį žaš sjįlfsagt til sannsvegar fęra.  Žaš mį lķka velta žvķ fyrir sér hvort aš žaš eigi ekki aš vera dżrt aš koma til Ķslands, en margur myndi lķklega segja aš fyrr megi nś rota, en....

En žvķ finnst mörgum feršamanninum įrķšandi aš reyna aš spara į żmsum svišum.

Ég sį til dęmis frétt į Visi, žar sem fjallaš var um hękkun į fargjöldum flugrśtunnar.  Nś kostar vķst 6500 aš fara til Reykjavķkur og til baka.

Žaš er frekar dżrt aš margra mati.

Nś vill svo til aš ég hef veriš aš ašstoša kunningjafólk mitt viš aš undirbśa Ķslandsferš, žau ętla aš vera į Ķslandi ķ 6. daga.

Ódżrasti bķlaleigubķllinn sem ég fann fyrir žessa 6. daga var 21.000, en algengt verš ķ kringum 24.000. Sķšan mįtti aušvitaš finna verš upp śr.

Aš fara fram og til baka meš rśtu kostar žvķ frį einum fjórša yfir ķ rķflega 30% af žvķ aš hafa bķl ķ 6. daga.

Žar sem žau žyrftu tvo miša ķ rśtuna, er rśtuveršiš komiš langt yfir helming af leiguverši bķlsins, en jafnvel fyrir einn er bķlaleigubķll ašlašandi kostur.

Ekki hef ég žó heyrt neinn tala um aš bķlaleigubķlar į Ķslandi séu óešlilega ódżrir.

Žannig aš žetta er aušvelt val.

Enn og aftur eru fjöldasamgöngur į Ķslandi aš fį afleita einkunn.

 

 


Er brżn žörf į veitingastöšum į Hlemmi?

Nś er mikiš rętt um framśrkeyrslu viš framkvęmdir viš breytingar į Hlemmi. Žaš er aš sjįlfsögšu ekki til eftirbreytni. En žaš telst varla til stórra tķšinda žegar talaš er um opinberar byggingaframkvęmdir.

Žeim mun meiri žörf er aš vanda til verka og velta žvķ fyrir sér hvers vegna er fariš ķ viškomandi framkvęmdir.

Ég hef heyrt mikiš um offramboš į veitingastöšum ķ mišborg Reykjavķkur og aš rekstur žeirra sé erfišur.

Įsóknin ķ aš opna staši hefur veriš slķk aš Reykjavķkurborg taldi sig žurfa aš setja kvóta į fjölda žeirra į įkvešnum svęšum.

Į sama tķma er borgin svo aš eyša hįum fjįrhęšum ķ aš byggja upp hśsnęši fyrir veitingastaši.  Svo hįum fjįrhęšum, og svo lįgum leigutekjum aš margir vilja halda žvķ fram aš engin leiš sé aš tekjurnar standi undir kostnaši viš framkvęmdirnar.

Er ekki žörf į aš ręša hvers vegna borgarstjórnarmeirihlutinn taldi naušsynlegt aš auka į framboš į veitingahśsnęši ķ og viš mišborgina?

Taldi meirihlutinn žörf į žvķ aš auka samkeppni ķ veitingageiranum? (meš nišurgreišslu frį śtsvars- og fasteignagjaldsgreišendum).

Hvaš veršur nęsta śtspil?

Er ef til vill žörf į fleiri fataverslunum ķ mišborgina? 

 

 

 


mbl.is Skattfé ekki spjįlfsprottin aušlind
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband