Ein mynt, eitt rķki?

Žaš er ekkert nżtt aš lesa um aš "fjįrmįlaspekingar", eša hagfręšingar telji aš euroiš og Eurosvęšiš, geti ekki gengiš til langframa meš nśverandi uppbyggingu.

Slķkar višvaranir hefur mįtt heyra frį žvķ aš euroinu var komiš į fót.

Einhver kann aš segja, "en žaš lifir nś enn", sem žaš gerir vissulega, en 16 įr eru ķ sjįlfu sér ekki löng saga gjaldmišils.

Žaš er sömuleišis rétt aš hafa ķ huga aš gjaldmišillinn er aš segja mį bśin aš vera ķ krķsu u.ž.b. žrišjung af "ęviskeišinu". Og ekki er um fyrstu vandręšin aš ręša, žvķ 2001 gripu G7 rķkin til neyšarrįšstafana til aš "rétta" euroiš af.

Og į fleiri hafa višrar samskonar eša įlķka skošanir og finna mį ķ žeirri frétt sem žessi fęrsla er tengd viš.

Aš nśverandi uppbygging, sameiginlegur gjaldmišill, meš mišstżršri peningamįlstefnu, en 19 mismundandi efnahagsstefnur gangi ekki upp til lengri tķma litiš.

Žaš verši aš koma til sameiginleg yfirstjórn efnahagsstefnunar, sambandsrķki ķ einni eša annari mynd.

En vandamįliš er aš slķkt myndi lķklega ekki njóta mikils stušnings ķ rķkjum Eurosvęšisins, nema ef til vill į afmörkušu svęši ķ Belgķu.

Žvķ veršur lķklega enn um sinn haldiš įfram aš setja plįstra į sįriš, neyšarfundir verša haldnir.

Peningaprentun sem nś er hafin, įsamt gengisfalli eurosins sķšastlišiš įr, sem er ķ kringum 25% į móti Bandarķskum dollar, munu vissulega hjįlpa Eurorķkjunum og dempa vandamįlin.

En žau hverfa ekki, vegna žess aš innbyršis samkeppnishęfiš į Eurosvęšinu breytist ekkert, og žar hafa Žjóšverjar nś aferandi stöšu.

Žar dugar ekkert nema harkaleg, "innri kostnašarlękkun", launalękkanir, nišurskuršur o.s.frv.

Ein af žeim žjóšum sem horfist ķ augu viš slķkar sįrsaukafullar ašgeršir, eru Finnar. Tališ er aš žeir, eins og Frakkar, hafi glataš u.ž.b. 20% af samkeppnishęfi sķnu gagnvart Žjóšverjum. 15% gagnvart Svķum (sem hafa sķna eigin krónu).

Žaš hefur hitt tvo mikilvęga geira ķ Finnlandi illa fyrir, tęknigeirann og višar og pappķrsišnaš.

Vissulega mį segja aš ytri ašstęšur hafi veriš Finnum erfišar, en žaš aš žurfa einnig aš glķma viš hękkandi gjaldmišil į sama tķma (vegna velgengni annara žjóša) gerir verkefniš helmingi erfišara.

Atvinnuleysi hefur vaxiš hratt ķ Finnlandi og er nś um 9%, halli į rķkissjóši var į sķšasta įri 3.75% og er žaš ķ fyrsta skipti sem Finnland brżtur gegn "stöšugleikasįttmįla" eurosins. Skuldir stefna sömuleišis yfir 60% markiš į žessu įri, ef žęr eru ekki žegar komnar žangaš.

Finnland er žvķ enn eitt landiš sem ekki uppfyllir skilyršin til aš vera į Eurosvęšinu.

 

 


mbl.is Evrusvęšiš ósjįlfbęrt įn eins rķkis
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Ein mynt fyrir mörg rķki getur vel gengiš upp. Ef ašeins er horfst ķ augu viš hvaš felst ķ upptöku slķks gjaldmišils er žaš engum vandkvęšum bundiš eins og reyndin er meš flest evrurķkin.

Žaš er talinn mestur ljóšur į evrunni aš einstaka žjóšir geti ekki lękkaš gengi gjaldmišilsins til aš bjarga sér śt śr erfišleikum.

Ķ reynd er žaš mikill kostur. Gengislękkun er neyšarśrręši sem helst į ekki aš grķpa til vegna žeirra afleišinga sem hśn hefur.

Gengislękkun aušveldar stjórnmįlamönnum aš hlaupast undan įbyrgš į mistökum sķnum. Žeir geta žvķ haldiš įfram aš sukka.

Gengislękkun dregur śr kaupmętti launa žvķ aš hśn veldur veršbólgu. Kaupmįttur launa skeršist žvķ fljótlega eftir kjarasamninga.

Gengislękkun leišir til tilfęrslu fjįr, oftast frį hinum verr settu til hinna betur settu. Gengisfellingarmöguleikinn er žvķ rót spillingar.

Ķ staš žess aš sukka og fella svo gengiš verša evružjóšir aš gęta žess aš lifa ekki um efni fram og grķpa til einfaldra hagstjórnartękja eftir žvķ sem žörf krefur. Žannig veršur įvinningurinn af evru gķfurlegur.

Žeir hagfręšingar sem eru į móti evru eru fęstir ef nokkrir af evrusvęšinu. Žetta eru yfirleitt Bretar og Bandarķkjamenn sem óttast aš evran verši žeirra eigin gjaldmišli skeinuhęttur.

Rśssar eru einnig ķ žessum hópi enda sjį žeir ofsjónum yfir aš fyrrum rįšstjórnarrķki gangi ķ ESB.

Erfišleikar hjį fįeinum evrurķkjum eru byrjunarerfišleikar. Vandręši Grikkja verša öšrum viti til varnašar. Žegar frį lķšur veršur öllum ljóst hvaš žarf til svo aš dęmiš gangi upp.

Įsmundur (IP-tala skrįš) 30.3.2015 kl. 15:12

2 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur  Žakka žér fyrir žetta.  Hvaš eru žęr margar žjóširnar į Eurosvęšinu sem uppfylla öll skilyrši til žess aš vera į Eurosvęšinu?

Žś ef til vill telur žęr upp hér ķ athugasemdum?

Hvaš eru žaš margar žjóširnar sem hafa aldrei brotiš skilyršin?

Hver vegna žurfa Žjóšverjar aš sętta sig viš aš gjaldmišill žeirra hefur falliš um 25% gagnvart Bandarķskum dollar į sķšasta įri, eša svo?

Er eitthaš ķ Žżskum efnahag sem réttlętir slķkt gengissig?

Eša er žaš dęmi um aš stjórnmįlamenn séu aš hlaupast undan įbyrgš?

Žżski sešlabankinn er andvķgur peningaprentun (sem aušvitaš į sinn žįtt ķ gengisfallinu), er žaš dęmi um įbyrga embęttismenn, sem eru neyddir til aš taka žįtt ķ peningaprentun gegn vilja sķnum?

Hvaš ķ efnahag rķkja eins og Grikklands, Portśgal, Spįnar, Ķrlands, Frakklands, Ķtalķu, Finnlands, réttlętti styrkingu gjaldmišils žeirra į įrunum sitt hvoru megin viš 2010? Eša byggšist sś styrking į velgengni annara žjóša?

Skuldir žjóša į Eurosvęšinu hafa vaxiš grķšarlega undanfarin įr, er žaš ekki einmitt dęmi um aš "lifa um efni fram", eins og žś nefnir žaš?

Hvaša "einföldu hagstjórnartęki" eru žaš sem žś nefnir og rķki į Eurosvęšinu hafa ekki gripiš til?

Žvķ eitthaš hlżtur aš vera aš hjį flestum žeirra, žvķ stöšnun, samdrįttur, kreppa og veršhjöšnun hrjįir flest žeirra. 

Er ekki tķmabęrt aš žś nefnir žessu einföldu hagstjórnartęki, sem viršast ekki hafa veriš notuš?

Hagfręšingar um vķša veröld hafa varaš viš euroinu og uppbyggingu žess. Žar į mešal margir af Eurosvęšinu, ekki sķst Žżskumęlandi hluta žess. Žeir eru of margir til žess aš telja upp.

Sį sķšasti sem ég man eftir, er einmitt eftirlęti vinstri manna žessi dęgrin Thoma Piketty, sem sagši aš meš euroinu hefši veriš skapaš "skrżmsli".

Ég held aš engin öfundi žjóširnar į Eurosvęšinu af euroinu, nema ef žaš vęru žį Rśssar, rśblan er ekki aš gera sig žessa dagana.

Žaš eru erfišleikar hjį mun meira en "fįeinum" rķkum į Eurosvęšinu.

Žś vilt svo vonandi upplżsa hér, hvaš žaš er sem žar aš gera "svo aš dęmiš" gangi upp, frekar en aš tala svona ķ "óljósum möntrum".

G. Tómas Gunnarsson, 30.3.2015 kl. 16:01

3 identicon

Furšulegt aš lķta į Žżskaland sem fórnarlamb ķ evrusamstarfinu eftir allan įróšurinn um aš žaš sé nįnast eina rķkiš sem hagnist į žvķ.

Ef žaš er rétt mat aš Žżskaland hafi hagnast mest į samstarfinu er žį ekki kominn tķmi til aš hagsmunir annarra séu hafšir ķ fyrirrśmi?

Allt samstarf gengur śt į mįlamišlanir. Žś fęrš žitt fram hér en gefur eftir žar. Meš samstarfi nęst bestur įrangur og žess vegna er žaš žess virši aš fórna einhverju fyrir žaš.

Žaš er ekki įhyggjuefni žó aš einstök rķki uppfylli ekki tķmabundiš öll skilyrši fyrir inngöngu ķ ESB. Ég held aš žaš hafi aldrei veriš gert rįš fyrir aš žaš gęti ekki gerst.

Žaš er hęgt aš fęra rök fyrir erfišleikum hjį öllum rķkjum. ESB- eša evrurķkin skera sig ekkert śr hvaš žetta varšar žó aš žau fįi kannski meiri fjölmišlaumfjöllun vegna žess aš žau lįta sig varša hag hvers annars.

Žaš hefur veriš hagvöxtur į evrusvęšinu sķšustu fimm įrsfjóršunga sem er meira en veršur sagt um Ķsland. Ég žarf ekki aš endurtaka hve illa Ķsland kemur aš öšru leyti illa śt śr samanburši viš žau ESB-lönd sem hefš er fyrir aš viš berum okkur saman viš.

Žaš hefur rżrt samkeppnishęfni evrulanda aš önnur lönd hafa veriš aš prenta peninga ķ grķš og erg. Gengi evrunnar rauk žį upp śr öllu valdi. Nś hefur veriš rįšin bót į žessu og hefur gengi evrunnar lękkaš aftur og samkeppnishęfni evrulanda batnaš.   

Įsmundur (IP-tala skrįš) 30.3.2015 kl. 18:55

4 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Aušvitaš er Žżskaland ekki fórnarlamb ķ eurosamstarfinu. En Žżskur almennningur žarf ķ aš bśa viš žaš aš gjaldmišill hans hefur falliš um 25% gagnvar dollar sķšastlišiš įr.

Er žaš kjaraskeršing fyrir Žżskan almenning?

Hann hefur ķ žokkabót žurft aš bśa viš žaš aš gjaldmišillinn hefur ķ raun veriš "sķgengisfelldur" svo įrum skiptir, og ķ raun ręnt kaupmętti af almenningi žar.

Žaš er aš segja ef aš kjararskeršing er eina afleišing gengisfellingar, og kemur verst nišur į almśganum.

En aušvitaš hefur žaš žżtt betra atvinnuįstand ķ Žżskalandi og aukin straum innflytjenda, sem rennir betri grunn undir lķfeyriskerfi landsins, en hefur žveröfug įhrif ķ öšrum löndum.

Žś ert lķklega aš tala um skilyrši fyrir upptöku euros, en žaš eru reyndar til langar reglugeršir um sektir og ašrar refsingar ef skilyršin eru ekki uppfyllt.

En žeim hefur ekki veriš beitt, vegna žess aš Žżskaland og Frakkland voru fyrstu rķkin til aš brjóta reglurnar og Frakkland gerir žaš nokkuš reglulega nś oršiš. En žį er hęgt aš framlengja undanžįgur, sem eru aš vķsu aš verša aš "reglu".

Žaš koma regulega upp vandręši hjį öllum žjóšum, žaš er rétt. En Eurosvęšinu hefur tekist aš bśa sér til alveg einstök vandręši, meš reglulegum neyšarfundum, og sér ekki endan fyrir.

Žaš er enda ekki śt af neinu sem ę fleiri gera sér grein fyrir aš uppbyggingin stenst ekki til lengdar og tala um "skrżmsli".

Žaš mį til sanns vegar fęra aš Eurosvęšiš hefši įtt aš byrja į peningaprentun fyrr, en žannig er įkvöršunarferliš, Eurosvęšiš viršist alltaf vera į eftir "kśrvunni".

En į meša euroiš styrktist baršir žś (og margir ašrir "Sambandssinnar") žér į brjóst og dįsamašir hve sterkur gjaldmišill euroiš vęri. En žegar allt kemur til alls, var engin innistęša fyrir žvķ.

Ętlar žś virkilega ekki saš segja frį hvaša "einföldu hagstjórnartęki", žarf aš nota til aš blómstra į Eurosvęšinu?

Eša hvaš žaš er sem "žarf aš gera" svo aš dęmiš gangi upp?  Eiga žetta bara aš vera óśtskżršar möntrur?

Žaš eru milljónir manna śt um allt Eurosvęšiš sem gjarna vildu fį slķkar lausnir.

G. Tómas Gunnarsson, 30.3.2015 kl. 19:21

5 identicon

Hagstjórnartękin eru śtskżrš į öšrum žręši.

Gengi evru hefur lękkaš um 20% frį žvķ fyrir įr, ekki 25%.

Ég hef aldrei bariš mér į brjóst yfir hįu gengi evrunnar. Ég hef hins vegar vķsaš til žess žegar menn hafa haldiš žvķ fram aš hśn vęri aš hruni komin.

Ég hef reyndar bent į aš žaš kęmi sér vel fyrir mörg evrurķki ef gengi evrunnar lękkaši. Finnar hljóta td aš hrósa happi.

Ég skil ekki alveg hvaš žś ert aš fara ef žś ert ekki aš halda Žżskalandi fram sem fórnarlambi. Žś hlżtur aš gera žér grein fyrir aš allt samstarf byggir į mįlamišlun.

Aš tala um aš žżskur almenningur žurfi aš bśa viš žetta eša hitt vegna evrusamstarfsins lżsir ósanngjarnri mešferš į žeim. Er hann žį ekki fórnarlamb?

Įsmundur (IP-tala skrįš) 30.3.2015 kl. 21:15

6 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

Veistu virkilega ekki hvaš er įtt viš meš einföldum hagstjórnartękjum? Skv žeim į aš hękka skatta i ženslu og lękka žį ķ samdrętti til aš draga śr sveiflum. Hękkun vaxta og lękkun vešhlutfalls lįna ķ ženslu er annaš dęmi.

(Tekiš af öšrum žręši)

Žetta eru einföldu hagstjórnartękin sem Įsmundur męlir meš aš Eurorķkin noti, og žį lendi žau ekki ķ vandręšum.

@Įsmundur  Žakka žér fyrir žetta. Žaš er rétt aš benda žér į aš Eurorķkin geta ekki hękkaš og lękkaš vexti hjį sér. Žaš įkvešur Sešlabanki Eurosvęšising og žar gildir "ein stęrš fyrir alla". Hvernig rķkisstjórnir žeirra eiga aš hękka og lękka lįnshlutfall eftir efnahagsįstandi er mér einnig hulin rįšgįta.

Eftir stendur aš žau geta hękkaš og lękkaš skatta. Žś vilt žį lķklega meina aš vandręši Grikklands, Portśgal, Spįnar, Ķtalķu, Sloveniu, Frakklands, Finnlands og fleiri rķkja į Eurosvęšinu sé vegna žess aš žau hafi ekki veriš nógu dugleg viš aš breyta skattprósentum?

Eša hvaša "einföldu hagstjórnartęki" eru žaš sem žau eiga aš beita til aš žeim gangi vel į Eurosvęšinu?

Gengisfall eurosins er ķ kringum 22%, munar aušvitaš ašeins til og frį dag frį degi. Og aušvitaš skiptir žaš mįli hvort aš žaš kaupir 105 cent, eša hķfir sig upp ķ 108. En žaš skiptir ķ sjįlfu sér ekki megin mįli, gengisfalliš er į milli 20 og 25%.

Hvaš varšar "Žżsk fórnarlömb", er aušvitaš ekkert einhlżtt svar viš žvķ, frekar en mörgu öšru?

Ef žaš sem žś skrifar hér aš ofan er rétt: "Gengislękkun dregur śr kaupmętti launa žvķ aš hśn veldur veršbólgu. Kaupmįttur launa skeršist žvķ fljótlega eftir kjarasamninga.", žį eru allir launžegar į Eurosvęšinu fórnarlömb peningaprentunar/gengisfellingar eurosins. Hvaš verst śti hafa aušvitaš Žżskir launžegar oršiš, žvķ aš žeirra gjaldmišill hefur ķ raun veriš "sķgengisfelldur" um įrabil, sem hefur žį rżrt kjör žeirra.

Hin hlišin į "peningnum", er hins vegar sś aš margir atvinnuleysingjar į Eurosvęšinu fį hugsanlega vinnu, ef ašgeršin heppnast vel.

Žaš sama hefur reyndar veriš upp į tengingnum ķ Žżskalandi undanfarin įr, enda atvinnuįstand meš žvķ besta sem gerist į Eurosvęšinu. (Žetta gildir ekki eingöngu um Žżskaland, en nokkur önnur lönd).

Og hvort vegur svo žyngra?  Atvinnuįstandiš eša kaupmįttarskeršingin?

En žegar talaš er um aš Žżskaland hafi hagnast į euroinu og "sķgengisfellingunni", er aušvitaš veriš aš tala um landiš ķ heild. En svo er aušvitaš spurning hvernig žvķ er skipt.

Hvaš hafa raunlaun ķ Žżskalandi hękkaš ķ undanförnum 10 til 15 įrum? Hvernig hefur žżskum fyrirtękjum almennt vegnaš į sama tķma?

En žvķ veršur ekki į móti męlt aš atvinnuįstand hefur veriš gott, žrįtt fyrir sķaukinn straum innflytjenda (sem er gott fyrir Žżskaland, skilar skattgreišslum og pśkkar undir eftirlaunakerfiš).

G. Tómas Gunnarsson, 31.3.2015 kl. 07:06

7 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

Fķn yfirlitsgrein um euroiš ķ Višskiptablašinu:

http://www.vb.is/skodun/115640/

G. Tómas Gunnarsson, 31.3.2015 kl. 08:15

8 identicon

Žaš er athyglisvert aš žegar žegar ESB-sinnar vilja lįga vexti žį segja andstęšingarnir aš viš fįum ekki žessa lįgu vexti žvķ aš žeir séu mishįir ķ ESB og verša hér meš hęsta móti.

En žegar talaš er um mishįa vexti sem hagstjórnartęki eru skyndilega ekki hęgt aš hrófla viš žeim. Vextir į evrusvęšinu eru mishįir vegna žess aš ašstęšur eru mismunandi og žeir eru notašir žar eins og annars stašar sem hagstjórnartęki.

Aš sjįlfsögšu er hęgt aš įkveša aš lękka vešhlutfall fasteignalįna. Vaxtalękkanir og lęgra vešhlutfall eru hagstjórnartęki sem draga śr fasteignavišskiptum. Žaš kemur svo ķ veg fyrir aš ķbśšaverš hękki of mikiš og slęr žannig į ženslu.

Ég hef ašeins bent į aš einföld hagstjórnartęki komi ķ stašinn fyrir gengislękkunarśrręšiš og reyndar gert meira gagn en žaš vegna hlišarįhrifa og spillingar sem fylgir gengislękkunum. Aš sjįlfsögšu er evran ekki allra meina bót.

Žrįtt fyrir žrotlausar įbendingar frį andstęšingum ESB um hvaš hinar og žessar žjóšir fari illa śt śr samstarfinu, una žęr allar glašar viš sitt og vilja alls ekki segja sig śr žvķ. Skyldu žęr vera svona vitlausar?

Žaš segir sig sjįlft aš launahękkanir auka kostnaš fyrirtękja sem varpa žeim hękkunum śt ķ veršlagiš. Žaš rżrir kaupmįtt launa.

Žetta į sérstaklega viš um Ķsland žar sem launahękkanir eru yfireitt meiri en annars stašar vegna mikillar veršbólgu. Auk žess hefur verštrygging įhrif til hękkunar į lįnum. 

Įsmundur (IP-tala skrįš) 31.3.2015 kl. 10:24

9 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Žś veršur ę illskiljanlegri. Rķkisstjórnir einstakra land Eurosvęšisins rįša ešlilega ekkert um vaxtastig, ekki frekar en rķkisstjórnin į Ķslandi. Hvar hefur žś oršiš var viš aš rķkisstjórnir įkveši vexti?

Sešlabanki Eurosvęšisins įkvešur og leggur vaxtalķnuna, meš įkvöršun stżrivaxta. Žeir eru žeir sömu yfir allt Eurosvęšiš, ešlilega. Rķkisstjórnir hafa ekkert um slķkt aš segja, žegar sešlabankar eru sjįlfstęšir.

Sķšan leggja bankar ķ mismunandi löndum, aušvitaš fram sķna eigin vexti og žeir eru ekki naušsynlega žeir sömu ķ sama landi, hvaš žį į milli landa, allt eftir įstandi og ašstęšum. Aušvitaš fį mismunandi višskiptavinir lķka mismunandi vexti.

Rķkisstjórnir hafa ekkert meš žetta aš gera heldur. En grunnlķnan er lögš af Sešlabankanum, rétt eins og į Ķslandi.

Hvernig eiga rķkisstjórnir ķ einstökum löndum Eurosvęšisins aš breyta vöxtum eša vešhlutföllum?  Sérstaklega į svęši žar sem "fjįrmagniš flęšir frjįlst"?

Alla jafna vilja žjóšir ekki skipta um gjaldmišil, žaš er svona žumalputtareglan, frekar hitt. Eiginlega engin žjóš hefur veriš įfram aš taka upp euro, ég man enda ekki eftir neinni atkvęšagreišslu um žaš sem hefur "unnist".

Skošanakannanir sżndu 70% Žjóšverja į móti euroinu į sķnum tķma.

En nś vilja žeir halda ķ žaš. Žaš er ekki rétt aš tślka žaš sem aš įkvöršunin hafi endilega veriš rétt, heldur ekki sķšur aš fólki er illa viš aš hringla meš gjaldmišla.  Ešlilega aš mķnu mati.

Žjóširnar óttast afleišingar uppbrots Eurosvęšisins (réttilega) og svo er žaš aušvitaš pólķtķskt markmiš ķ sjįlfu sér, sem faķr stjórnmįlamenn eru reišubśnir til aš gefa upp į bįtinn.

G. Tómas Gunnarsson, 31.3.2015 kl. 10:40

10 identicon

Ég minntist ekki einu orši į rķkisstjórnir ķ innleggi mķnu. Hagstjórnartęki koma til kasta fleiri en žeirra. Til hvers helduršu aš sešlabankar hvers lands séu ef ekki til aš halda uppi efnahagslegum stöšugleika. Til žess nota žeir hagstjórnartęki.

Rķkisstjórnir hafa hins vegar bęši bein og óbein įhrif. Ef žęr beita ekki valdi koma žęr meš tilmęli sem geta haft mikil įhrif. Žetta er ekki ķ fyrsta skipti sem žś telur aš samrįš į milli valdhafa og sjįlfstęšra stofnana rķkisins sé óešlilegt. Žaš er ęskilegt ef ekki naušsynlegt.

Jafnvel bankar beita hagstjórnartękjum enda fara hagsmunir žeirra og rķkisins aš miklu leyti saman. Bankar hafa ekki hag af žvķ aš halda įfram śtlįnum į fullu eftir aš ljóst er aš bóla er ķ gangi sem aš lokum mun springa ef ekki er gripiš ķ taumana.

Žetta į einnig viš um önnur fyrirtęki. Žaš er viturlegt aš draga saman seglin ķ byggingarframkvęmdum viš slķkar ašstęšur.

Žegar ekki er lengur hęgt aš treysta į aš mįlum verši reddaš fyrir horn meš gengisfellingu verša fyrirtękin aš sżna meiri įbyrgš. Yfirvöld eiga aš beita sér meš tilmęlum og višvörunum ef ekki hreinum tilskipunum.

Grikkir hafa ekki miklar įhyggjur af evrusvęšinu sem slķku. Žeir hafa nóg meš sig. Žegar žeir eru spuršir um afstöšu til evru hugsa žeir eflaust flestir žröngt. Vandamįliš viš myntbreytinguna kemst ekki aš  žeirra žegar žeir gera upp hug sinn um žessa tvo valkosti.

Reyndar tel ég aš žetta eigi einnig viš um ašrar žjóšir. Ķ slķkum skošanakönnunum eru žeir ekki aš flękja mįlin og taka žvķ ašeins afstöšu til žessara tveggja valkosta įn žess aš leiša hugann aš beinum afleišingum af aš kasta evrunni.

Aš svo miklu leyti sem ég hef séš nišurstöšur śr slķkum skošanakönnunum hafa um og yfir 80% viljaš vera įfram ķ ESB meš evru. Žessar skošanakannanir eru aš vķsu ekki alveg nżjar af nįlinni.

Įsmundur (IP-tala skrįš) 31.3.2015 kl. 14:46

11 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Sešlabankar hvers lands hafa ekkert meš vaxtaįkvaršanir aš gera.

Sešlabanki Eurosvęšisins įkvešur stżrivextina, bankarnir įkveša vextina.

Rķkisstjórnir senda ekki tilmęli til sešlabanka eša banka

Hagsmunir banka og rķkisstjórnar fara ekki endilega saman. Śt af hverju héldu bankar t.d. į Spįni įfram aš lįna, žó aš žaš vęri löngu ljóst aš neikvęšir vextir vęru aš bśa til risastóra fasteignabólu?

Žaš sama geršist į Ķrlandi?

Lķklega vegna žess aš žeir högnušust į žvķ, eša hvaš? En žaš er önnur saga hvort aš žaš vęri rķkinu fyrir bestu. Žaš endaši aušvitaš meš neyšarastoš fyrir bankana į bįšum stöšum.

Nś bjóša bankar į Spįni 113% lįn, er žaš skynsamlegt eša ekki, heldur žś aš rķkisstjórnin hafi sent śt "tilmęli" žess efnis?

Eins og ég segi, žś veršur ę illskiljanlegri.

Flestir vilja ekki aš gjaldmišli sķnum sé breytt, žaš er tiltölulega lógķskt

G. Tómas Gunnarsson, 31.3.2015 kl. 15:18

12 identicon

Žessi skipting žķn į žjóšfélaginu ķ algjörlega ašskilin hólf er mjög sérkennileg. Sem betur fer er raunveruleikinn annar.

Ef rķkisstjórnin (eša sešlabankinn) óttast aš hęttuleg bóla sé ķ uppsiglingu, ef bankar draga ekki śr śtlįnum, į hśn aš sjįlfsögšu aš koma žeim skilabošum į framfęri og hvetja bankana žannig til ašhaldssemi.

Hvernig dettur žér i hug aš žaš hafi ekki veriš hagur banka aš draga  śr śtlįnum ķ bólunni og koma žannig ķ veg fyrir hrun sem olli gķfurlegum śtlįnatöpum bankanna?

Žś segir aš flestir vilji ekki aš gjaldmišli sķnum sé breytt. Žaš gęti skżrt žann ótrślega molbśahįtt aš vilja ekki taka upp evru ķ stašinn fyrir krónu. Ég sé reyndar ekkert lógķskt viš žaš.

Įsmundur (IP-tala skrįš) 31.3.2015 kl. 16:45

13 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur. Žakka žér fyrir žetta. Žegar žś talar um aš rķki žurfi aš beita "einföldum hagstjórnartękjum", er einfaldast aš įętla aš tala sé um rķkisstjórni, hugsanlega sešlabanka.

Rķkisstjórn, sešlbankar og bankar vinna ekki sem ein heild. Nema ķ alręšisrķkjum.

Sešlabankar lśta ekki valdi rķkisstjórna. Sjįlfstęši sešlabanka er tališ mikilvęgt.

Vissulega eru til undantekningar frį žvķ, eins og sešlabanki Žżskalands, sem nś tekur žįtt ķ peningaprentun, naušugur viljugur, aš žvķ er tališ er aš Merkel hafi samžykkt prentunina.

Og af hverju fór žį bólan į Spįni og t.d. Ķrlandi ķ žęr hęšir sem hśn fór?

Heldur žś aš engin hafi gert sér grein fyrir žvķ aš illa gęti fariš? Aš allir hafi tališ aš allt vęri ķ lagi?

Hefur žś einhvern tķma heyrt talaš um "bjargbrśnarkenningu sešlabankastjóra"? Hśn var nokkuš til umręšu į Ķslandi stuttu fyrir hrun. Žaš hlógu margir aš henni, jafnvel hagfręšingar. Žś ętti aš prófa aš "googla" hana.

Žaš er mjög algengt aš einstklingar vilji ekki breyta gjaldmišli, rétt eins og aš u.ž.b. 70% Žjóšverjar vildu ekki taka upp euro. Nś vilja žeir ekki taka upp annan gjaldmišil. Žaš er lógķskt, vegna žess aš gjaldmišilskipti skapa leišinda umstang og óróa.

Žess utan er aušvitaš ekki lógķskt aš vilja flytja stjórn eigin gjaldmišils til erlends valds, en žaš er önnur saga.

G. Tómas Gunnarsson, 31.3.2015 kl. 16:59

14 identicon

Ef viš tökum upp evru fęrum viš ekki stjórn eigin gjaldmišils til erlends valds.

Žvert į móti höfum viš žį sjįlf vald yfir žessum sameiginlega gjaldmišli įsamt žeim sem viš deilum honum meš. Žarna er mikill munur į sem andstęšingar ašildar loka augunum fyrir.

Rķkisstjórn, sešlabanki og bankar vinna ķ lżšręšisrķkjum aš sameiginlegum markmišum žar sem verkaskiptingin er skżr.

Til aš sem bestur įrangur nįist er ęskilegt aš haft sé samrįš į milli žeirra. Skotheld einangruš hólf eru ekki bošleg ķ lżšręšisrķkjum. Žar er samrįš lykillin aš įrangri.

Žaš er rétt aš žaš er algengt aš menn vilji ekki skipta um gjaldmišil. En įstęšan hefur ekkert aš gera meš hręšslu viš leišindaumstang.

Įstęšan er aš mönnum žykir vęnt um sinn gjaldmišil og óttast aš žeir muni sakna hans, hverfi hann. Žjóšerniskennd spilar žarna inn ķ.

Žessi atriši eiga hins vegar ekki viš ef evran er gefin upp į bįtinn fyrir eigin gjaldmišil. Auk žess eru žetta tilfinningarök sem reynast léttvęg žegar į reynir.

Menn venjast nżjum gjaldmišli į fįeinum vikum eša mįnušum.

Įsmundur (IP-tala skrįš) 31.3.2015 kl. 21:08

15 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Aušvitaš flyst stjórn gjaldmišilsins aš stórum hluta til erlends valds. Žaš er ekkert flóknara. Vaxtaįkvaršanir, peningaprentun og annaš slķkt.

Bęši Žjóšverjar og Grikkir eru aš komast aš žvķ, žó meš ólķkum hętti sé žessa dagana.

Sjįlfstęši sešlabanka er almennt tališ mjög mikilvęgt. Žaš hefur vķša um lönd leitt til žess aš rķkisstjórnir og sešlabankar viršsta stefna sitt ķ hvora įttina, um lengri eša skemmri tķma.

Žaš žykir sömuleišis óvišunandi(žó aš vissulega gerist slķkt) aš pólķtķsk stjórnvöld séu ķ miklu "sambandi" viš bankageirann.

Vissulega gerist slikt og veršur lķklega seint horfiš meš öllu.

En žaš er einmitt ķ lżšręšisrķkjunum sem žetta fyrirkomulag nżtur hylli og žykir naušsynlegt.

Aušvitaš eru margar mismunandi įstęšur fyrir žvķ vilja ekki skipta um gjaldmišil. Žjóšerniskennd er ein af žeim, aš vilja tilheyra getur veriš önnur, en žeir eru margir sem einfaldlega telja sig vita hvaš žeir hafa, en ekki hvaš žeir fį. Vilja ekki breyta.

Ég held til dęmis aš žaš sé ekki yfiržyrmandi žjóšerniskennd sem hefur fengiš Dani og Svķa til aš hafna euroinu. En eru žaš ekki nokkurn veginn einu žjóširnar sem hafa lįtiš fara fram atkvęšagreišslu um slķkt? Mannstu eftir öšrum?

G. Tómas Gunnarsson, 1.4.2015 kl. 04:18

16 identicon

Mikil minnimįttarkennd og jafnvel vęnisżki felst ķ žvķ aš geta ekki tekiš žįtt ķ samstarfi meš öšrum žjóšum öšruvķsi en aš lķta į žęr sem yfirvald.

Ķ staš žess aš meta žaš sem įvinnst meš samstarfinu yfirgnęfir allt annaš hręšsla viš aš geta ekki veriš fullgildur žįtttakandi i slķku samstarfi og verši žvķ aš lśta valdi hinna.

Ķ žvķ felst jafnvel sannfęring um aš allar hinar žjóširnar muni standa saman gegn litla Ķslandi sem eigi žvķ viš ofurefli aš etja. Žaš er hrein vęnisżki.

Ķ slķku samstarfi munum viš njóta góšs af traustum gjaldmišli ķ staš ónżtrar krónu, og vandašra laga ķ staš žeirrar hrįkasmķšar sem ķslensk lög eru.

Ķ slķku samstarfi höfum viš sömu möguleika og ašrar žjóšir til aš hafa įhrif og lįta til okkar taka. Til žess žurfum viš ašeins aš velja hęft fólk sem viš eigum nóg af.

Sjįlfstęši stofnana śtilokar aš sjįlfsögšu ekki samrįš. Žvert į mót getur samrįš veriš naušsynlegt til aš tryggja góšan įrangur. Slķkt samrįš žarf aš lśta ströngum reglum til aš koma ķ veg fyrir spillingu.

Žaš er mikill munur į tregšu viš aš gefa upp į bįtinn eigin gjaldmišil,  sem menn hafa bśiš viš alla ęvi, eša sameiginlegan gjaldmišil eins og evru.

Menn gefa ekki svo létt upp į bįtinn eigin gjaldmišil vegna žess aš mönnum lķkar aš skera sig śr frį öšrum žjóšum og vegna žess aš mönnum finnst žetta of stór breyting į daglegu lķfi.

Tregša viš aš gefa evru upp į bįtinn stafar fyrst og fremst af žvķ aš menn hafa kynnst žeim miklu framförum sem upptaka hennar innleiddi.

Įsmundur (IP-tala skrįš) 1.4.2015 kl. 08:19

17 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Sešlabanki Eurosvęšisins hefur ešlilega įkvöršunarvald yfir Euroinu. Žangaš flyst valdiš, og žaš er ķ raun mikiš meira en samstarf, žangaš er valdiš flutt.

Žaš er aušvitaš jafn mikiš śt ķ hött aš segja aš žar myndi Ķsland hafa sömu möguleika og stęrri žjóširnar til žess aš hafa įhrif į įkvöršunartökuna og ętlast til žess aš hagsmunir Ķslands myndu rįša einhverju viš įkvöršun vaxtastigs.

Žessu hafa stęrri žjóšir en Ķslendingar kynnst og voru vextir t.d. ķ langan tķma allt of lįgir į Spįni, į Ķrlandi og ķ fleiri löndum. Jafnvel neikvęšir.

Žaš blés ešlilega upp bólu sem sķšan sprakk meš žeim afleišingum sem žjóširnar eru enn aš glķma viš.

Žaš aš allir gangi ķ takt aš sameiginlegu markmiši er einhvers konar "sósķalķsk draumsżn", sem žvķ mišur ég hef hvergi séš ķ framkvęmd.

Hvaša įvinning hafa Frakkar t.d. haft af euroinu? Hvernig hefur hagvöxtur žar veriš į "eurotķmabilin"? Hvernig hefur žróun atvinnuleysis veriš?

Hvernig hefur žróun višskiptajöfnušar veriš? Hvernig hefur žróun skulda rķkisins veriš?

G. Tómas Gunnarsson, 1.4.2015 kl. 08:41

18 identicon

Žaš er slęmt žegar menn einblķna svo į aukaatrišin aš ašalatrišin fara framhjį žeim.

Ummęli ESB-andstęšinga minna į fįtęklinginn sem vill bara bśa i einbżlishśsi, žó aš hann hafi ekki efni į žvķ, vegna žess aš ķ fjölbżlishśsi getur hann ekki rįšiš žvķ einn hvaša litir eigi aš vera utan į hśsinu.

ESB-ašild krefst žess aš menn ašlagist žeim veruleika sem ķ henni felst. Ašlögunin žarf ekki aš taka langan tķma. Eftir žaš finna menn ašeins fyrir žeim mikla įvinningi sem ķ ašild felst.

Žaš er nokkuš ljóst aš įkvaršanir Sešlabanka Evrópu um stżrivexti munu reynast okkur vel vegna žess aš žeir munu leiša til miklu lęgri vaxta en viš höfum įtt aš venjast.

Lįgir vextir eru ekki vandamįl nema menn hafi ekki vit į aš bregšast viš žeim meš tiltękum hagstjórnartękjum. Žaš er td hęgt aš fį banka til aš hękka śtlįnsvexti meš žvķ aš hękka skatta į fjarmįlastofnanir.

Įhrif Ķslands innan ESB eftir ašild fara aš mestu eftir žvķ hverjir veljast žar sem fulltrśar okkar. Ķ dag kemur ęšsti yfirmašur ESB frį nęstfįmennasta landinu. Auk žess fara įkvaršanatökur innan ESB fram     skv reglum sem eru smįžjóšum mjög hagstęšar.

Žaš er enginn aš tala um aš allir gangi ķ takt enda gerist slķkt ekki nema ķ einręšisrķkjum žar sem engum dettur ķ hug aš óhlżšnast yfirbošara sķnum.

Žaš er hins vegar ęskilegt aš stefna aš sameiginlegu markmiši heildarinnar. Rķki, žar sem stofnanir žess stefna hver ķ sķna įttina, nį ekki įrangri nema kannski į mjög afmörkušu sviši žvķ aš žar er hver höndin uppi į móti annarri. Er žaš ekki einkenni frjįlshyggjunnar?

Auknar rķkisskuldir ķ Evrópu og annars stašar hafa ekkert meš evru eša ESB aš gera. Žęr eiga upptök sķn ķ bandarķskum undirmįlslįnum sem voru falin ķ skuldavafningum sem voru seldir um allan heim eftir aš matsfyrirtęki gįfu žeim góša einkunn.

Įsmundur (IP-tala skrįš) 1.4.2015 kl. 11:00

19 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Žaš žarf einmitt aš ašlaga sig aš raunveeruleikanum.

Lįgu vextirnir sem Sešlabanki Eurosvęšisins įkvaš reyndust Spįnverjum, Portśgölum, Ķrum, Grikkjum og fleiri löndum ekki vel.

Į sama tķma hefšu žeir ekki reynst Ķslendingum vel.

Žaš er engan veginn hęgt aš bregšast viš žvķ meš skattlagningu į bankastofnanir, enda yrši žaš ekki sķšur hvati til aš lįna meira.

Ęšsti yfirmašur ESB, er Juncker og er žar vegna žess aš Merkel samžykkti žaš. Fyrr var ekki gengiš frį skipun hans. Meira aš segja ęstir "Sambandssinnar" eru farnir aš višurkenna og segja "žaš er nóg aš spyrja Žżskaland"; žegar žeir tala um įkvaršanir innan "Sambandsins".

Žaš er alger vitleysa aš halda žvķ fram aš upptök Eurokreppunnar sé ķ Bandarķskum undirmįlslįnum. Žį lķnu tók margir forystumenn ķ "Sambandinu" ķ upphafi, og héldu jafnvel aš žetta vęri eitthvaš sem žeir žyrftu ekki aš hafa įhyggjur af.

Stašreyndin er sś aš Evrópskir bankar eru mun meira gķrašir en Bandarķskir, Evrópsk fyrirtęki eru almennt meira skuldsett en Bandarķsk, og žó aš fjįrmįl Bandarķska rķkisins séu ekki til fyrirmyndar, žį standa žau ķ heildina betur en mörg Evrópsk rķki, vegna uppbygginar žeirra og gjaldmišilsins.

Bandarķsku undirmįlslįnin voru einfaldlega eins "kanarķ ķ kolanįmu", og vöktu vissulega athygli į sjśklegu įstandi.

En Bandarķkin eru į réttri leiš, žokkalegur hagvöxtur og stefnir ķ rétta įtt, en žaš sama er ekki hęgt aš segja um Evrópu.

Peningaprentunin gefur žó örlķtin vonarneista, svęšiš var žó enn ķ veršjöšnun ķ mars, en neistar sjįst hér og žar. Žó ķ reun ekki ķ Frakklandi, sem er aš breytast ķ "vandręšabarn".

G. Tómas Gunnarsson, 1.4.2015 kl. 14:06

20 identicon

Bandarķkin eru komin aš žolmörkum eftir alla peningaprentun sķšustu įra.

Öfugt viš flest ESB-löndin sżpur stór hluti almenninga žar daušann śr skel eša allt aš žvķ. Ašeins žau fįu ESB-lönd sem létu allt reka į reišanum eru i vondum mįlum aš žessu leyti.

Žaš er afrek aš ESB-rķkin hafi komist vel af įn peningaprentunar öll žessi įr mešan ašrar žjóšir létu prentvélarnar stöšugt ganga.

ESB-rķkin hafa žvķ mikiš svigrśm til aš komast į beinu brautina meš hagsmuni almennings aš leišarljósi. Leiš Bandarķkjanna er aš gera hina rķku rķkari į kostnaš almennings.

Žżskaland nżtur engra forréttinda ķ ESB. Žaš vita žeir sem hafa kynnt sér lög og reglur sambandsins. Ef žaš er meira hlustaš į Merkel en ašra, er žaš vegna žess aš hśn nżtur mests trausts.

Ef vel tekst til meš val į fulltrśum Ķslands i ESB gęti einhver žeirra hugsanlega oršiš jafn įhrifamikill ķ ESB og Merkel.

Žaš vita allir sem fylgjast meš aš lįgir vextir fyrir hrun, sem rekja mį til Bandarķkjanna, freistušu margra rķkja til aš taka of mikil lįn. Žess vegna voru ESB-rķkin of skuldsett žegar kreppan skall į. Kreppan olli svo žvķ aš žau žurftu aš grķpa til enn meiri lįntöku.

Listi yfir skuldir rķkja heims leišir ķ ljós aš ESB-rķkin skera sig ekki śr į neinn hįtt. Mörg žeirra skulda lķtiš og mörg rķki utan ESB skulda mikiš. Allavega tvö rķki skulda meira en Grikkir sem skulda langmest af rķkjum ESB.

Miklar skuldir hafa žvķ ekkert meš evru eša ESB aš gera. Žaš sést ekki sķst į žvķ aš viš erum skuldugri en flest ESB-löndin og aš žvķ er viršist meš langžyngsta vaxtabyrši žrįtt fyrir aš viš vęrum nįnast skuldlaus fyrir hrun.

Skattahękkanir į lįnastofnanir hafa žau įhrif aš eftirspurn eftir lįnum minnkar. Margir žeirra sem sįu fram į aš geta stašiš undir lįnum meš lįgum vöxtum sjį aš žeir geta žaš ekki lengur eftir vaxtahękkunina.

Žś viršist almennt ekki hafa trś į višurkenndum hagstjórnartękjum. Brjóta žau ķ bįga viš kenningar frjįlshyggjunnar?

Įsmundur (IP-tala skrįš) 1.4.2015 kl. 17:24

21 Smįmynd: G. Tómas Gunnarsson

@Įsmundur Žakka žér fyrir žetta. Skuldir Bandarķkjanna eru of miklar, en peningaprentunin reyndist žeim vel. Viš veršum aš vona aš hśn reynis Eurosvęšinu jafnvel.

En lķfstandar Bandarķkjamanna er mun hęrri en "Sambandsbśa" og lķfsstandard lęgstu 10% ķ Bandarķkjunum er aš jafnaši talinn mun hęrri en lęgstu 10% ķ "Sambandinu" og ķ raun ekki nema örfį lönd sem hugsanlega ašeins hęrra ķ žeim samanburši, žį helst Svķžjóš, Danmörk og Finnland. Lönd eins og t.d. Žżskaland og Frakkland gera žaš ekki.

En svo mį vissulega teigja hlutina og tvista eins og stundum er sagt. Ķ mörgum samanburšinum hafa lķklega kjör "Sambandsbśa" versnaš hratt, meš gengissiginu, en slķkur samanburšur hefur žó marga galla.

En margir, žar į mešal "Sambandiš" sjįlft, hafa įhyggjur af žvķ hvaš "Samdandiš" sé aš dragast aftur śr.

http://blogs.ft.com/the-world/2014/01/worrying-predictions-for-eurozone-living-standards/

http://www.forbes.com/sites/timworstall/2013/06/01/astonishing-numbers-americas-poor-still-live-better-than-most-of-the-rest-of-humanity/

Žaš er einfaldlega flestum aš verša ljóst, hvaš Žżskaland hefur mikla vigt ķ "Sambandinu" og hve hśn hefur aukist meš Eurokreppunni. Žaš mį finna endalausar greinar um slķkt um alla Evrópu.

Lįgir vextir, eru eins og ég hef oft sagt hér įšur hęttulegir og ķ raun alls ekki eftirsóknarveršir. En žaš eru ekki Bandrķkjunum aš kenna hve lįgir žeir eru.

Žaš sést lķka vel hvašan žeir bankar eru sem eru meš hvaš og hafa veriš meš skuldir, skuldugu "Sambandsrķkjanna", žeir koma frį Žżskalandi og Frakklandi.

Hvašan voru bankarnir sem lįnušu mest og ógętilegast til Ķslands?

En sķšan flęddu lķka mikiš magn af peningum frį t.d. Japan ķ leit aš įvöxtun.

Eins og viš ręddum hér fyrir skömmu er Ķsland alls ekki verr statt ķ skuldamįlum heldur en löndin almennt ķ "Sambandinu" eša Eurosvęšinu.

Žaš eru mörg "višurkennd hagstjórnartęki". En žś viršist ekki gera žér grein fyrir žvķ hver af žeim standa rķkisstjórnum opin. Efasemdir fara einnig vaxandi hvaš varšar virkni "višurkenndra hagstjórnartękja" sešlabanka til aš "hafa stjórn" į bönkum. Enda hefur žaš ekki gengiš meš mjög upp į sķškastiš vķša um lönd.

Žannig hefur t.d. frjįlst flęši fjįrmagns žau įhrif aš margir og sérstaklega fyrirtęki taka "lįn yfir landamęri", jafnvel einstaklingar einnig.

Tilhneigingin hafur aušvitaš veriš aš starfsumhverfi fyrirtękja, eins og t.d. banka sé ekki gert verra ķ einu landi.

Byggingarfyrirtęki į Spįni, sem er t.d. aš byggja 1000 ķbśšir, tekur t.d. lįn ķ Žżskalandi, nś eša Bretlandi, ef kjörin žar eru mikiš betri. Fęstar rķkisstjórnir vilja hvetja til slķks.

Žetta hefur hingaš til veriš talinn einn af kostum "Sambandsins".

G. Tómas Gunnarsson, 2.4.2015 kl. 10:59

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband