Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2015

Grikklandstragedķan er afurš Evrópusambandsins

Žó vissulega sé gamla mįlstękiš, hver er sinnar gęfu smišur, enn fullgilt, og žannig megi segja aš Grikkir beri höfušįbyrgš į eigin vandamįlum, er ekki hęgt aš lķta fram hjį įbyrgš Evrópusambandsins, enda Grikkland bśiš aš vera mešlimur "Sambandsins" ķ 34 įr og varš ašili aš Eurosvęšinu janśar 2001.

Eins og önnur sem fetaš hafa žessa leiš, hefur Grikkland afhent "Sambandinu", Eurosvęšinu og stofnunum žeirra hluta af fullveldi sķnu.

En Grikkland ašlagaši sig ekki žeirri stašreynd, t.d. hvaš varšar rķkisfjįrmįl.

Euroiš tryggši góšan ašgang aš lįnsfé, og gjaldmišillinn hélst nokkuš stöšugur og sterkur (styrkist jafnvel) žó aš efnahagstjórnunin hjį Grikkum vęri ķ molum, enda Grķska hagkerfiš vart sjįanlegur hluti af hagkerfi Eurosvęšisins.

Blašran blés upp, og sprakk sķšan meš afleišingum sem flestum eru kunnar.

2010 var Grikkland ķ raun komiš ķ greišslužrot, en žar sem afleišing af slķku hefši geta rišiš Eurosvęšinu aš fullu, var bśinn til neyšarpakki.

Grikkjum var lįnaš mikiš fé, en megniš af žvķ rann til žess aš borga Evrópskum bönkum, sem lįnaš höfšu Grikklandi mun fleiri euro, en žaš var borgunarrķki fyrir.

Žannig var all nokkur hluti lįna einkastofnana fluttar til opinberra, ķ raun Evrópskra skattgreišenda.

Žaš įtti aš tryggja aš vandręšin breiddust ekki śt um Eurosvęšiš.

En engin lįnanišurfelling įtti sér staš.

Samhliša žessu fór Grikkland ķ "prógram" hjį Alžjóša gjaldeyrissjóšnum, Sešlabanka Eurosvęšisins og "Sambandinu". Prógram sem aš uršu um miklar deilur innan Alžjóša gjaldeyrissjóšsins, og vildu margir žar (bęši starfsmenn og stjórnarmenn) meina aš įętlunin byggšis į óraunsęrri bjartsżni og ętti litlar lķkur į žvķ aš standast. En "Sambandsrķkin" höfšu sitt fram, enda ķ raun rįšandi blokk inn "Sjóšsins".

"Prógramiš" var enda ekki betra en svo, aš 2012 žurfti "nżtt prógram", meš all nokkurri skuldanišurfellingu, eša "klippingu" hjį einkaašilum, og nęstum allur afgangurinn af skuldum Grikkja var fęršur yfir į heršar skattgreišenda Eurosvęšisins.

En "prógramiš" skilaši engum įrangri, heldur skar efnhaga Grikkja nišur viš trog, atvinnuleysi fór upp śr öllu valdi, žjóšarframleišsla dróst saman um fjóršung og skatttekjur hrundu ešlilega ķ kjölfariš (skattheimtukerfiš hafši žó aldrei veriš gott).

Nišurstašan er žvķ sem įšur aš Grikkir eiga enga möguleika į žvķ aš standa undir skuldum sķnum. Žęr hafa enda rokiš upp sem hlutfall af žjóšarframleišslu og standa nś ķ u.ž.b. 180%. Žó mį lķklega telja žęr vantaldar ef eitthvaš er, enda "óbeinar" skuldir ķ gegnum ELA fyrirgreišslu Sešlabanka Eurosvęšisins vaxandi dag frį degi.

Margir hafa viljaš įsaka Alžjóšagjaldeyrissjóšinn um aš hafa haldiš rangt į mįlum Grikklands. Žó aš vissulega sé freistandi aš taka undir žaš, enda erfitt aš segja aš mešferšin hafi veriš til fyrirmyndar, er mikiš nęr aš horfa til Evrópusambandsins. Žaš er enda meginskuldareigandi Grikklands (ķ gegnum stofnanir sķnar og ašildarlönd), og žess utan hefur žaš veriš rįšandi blokk ķ Alžjóša gjaldeyrissjóšnum um įratugaskeiš, meš "heišursmannasamkomulagi viš Bandarķkin.

Žannig hefur forstjóri "Sjóšsins" įvallt komiš frį Evrópu og lķklega žarf aš leita aftur til 7unda įratugar sķšustu aldar til aš finna forstjóra sem ekki kemur frį "Sambandslandi" (eša forvera žess) og žį var žaš frį Svķžjóš, sem hefur eins og flestir vita, gengiš ķ "Sambandiš" fyrir all löngu.

Žaš voru enda fulltrśar rķkja utan Evrópu og "Sambandsins" sem mótmęltu haršlega į stjórnarfundum "Sjóšsins" žegar įętlanir fyrir Grikkland voru žar til umręšu įriš 2010, en fulltrśar "Sambandsins" keyršu žęr ķ gegn.

Žaš hefur enda alltaf veriš litiš į Alžjóša gjaldeyrissjóšinn sem undir stjórn hinnar lķtt śtskżršu "Evrópu", žó aš ef til vill hafi sś skilgreining oršiš nokkuš ljósari hin sķšari įr, og segja mį aš Alžjóša gjaldeyrissjóšurinn hafi veriš undir stjórn Evrópusambandsins.

Žaš mį ef til lķka segja aš Alžjóša gjaldeyrissjóšurinn hafi aldrei įtt aš koma Grikklandi til hjįlpar, enda enda aš ég tel, engin fordęmi fyrir žvķ aš "Sjóšurinn" komi einu rķki į myntsvęši til hjįlpar.

En žar kemur til sögunnar hvķlķkur "bastaršur" Eurosvęšiš er.

Sameiginlegt myntsvęši, en žó engin sameiginlegt efnahagsstefna, og hver rķki meš sjįlfstęša ašild aš alžjóšastofnunum, s.s. Alžjóša gjaldeyrissjóšnum (spurning hvaš lengi önnur rķki sętt sig viš slķkt fyrirkomulag).

Žannig hefši "Sjóšurinn" ef til vill įtt aš neita Grikklandi um ašstoš, en gat traušla gert žaš viš eitt af ašildarrķkjum sķnum. Žaš hefši hins vegar mįtt segja aš Eurorķkin hefšu įtt aš hafa kjark til aš leysa vandamįliš sjįlf. En kjarkur hefur aldrei veriš rķkjandi einkenni žar, frekar įkvaršanafęlni og tilhneyging til žess aš "sparka dósinni įfram".

Žaš hentaši enda "Sambandinu" afar vel aš skżla sér į bakviš Alžjóša gjaldeyrissjóšinn.

En öll Grikklandstragedķan og žaš neyšarįstand sem rķkir ķ Grikklandi er skilgetiš afkvęmi "Sambandsins" og stefnu žess og ķ framhaldi af žvķ Eurosvęšinu.

Žaš er hjįkįtlegt aš ętla aš leggja įbyrgšina į Alžjóšagjaldeyrissjóšinn, sem hefur žó vissulega tapaš verulegu af oršspori sķnu (sem var žó bżsna flekkótt) meš žvķ aš fallast į ašferšir "Sambandsins" hvaš varšar Grikkland.

Žaš er enda ekki aš undra aš žjóšir annara heimsįlfa vilji bśa til nżjar stofnanir sem aš hluta til er stefnt gegn Alžjóša gjaldeyrissjóšnum.

Žaš eru mešal annars "auka įhrif" af Grikklandskrķsunni.

P.S. Žó aš mér žyki tillögur DSK (Strauss-Kahn) alls ekki śt ķ hött, žį virka žęr hįlf hlęgilegar komandi frį žeim sem var forstjóri Alžjóša gjaldeyrissjóšsins įriš 2010, žegar vandręši Grikklands komu fyrst til kasta "Sjóšsins". Žį bugtaši hann og beygši sig fyrir kröfum "Sambandins" um hvernig skyldi höndla Grikklandskrķsuna, žvert į žaš sem margir af starfsmönnum sjóšsins og stjórnarmenn sögšu.

Žį var hann enda aš bjarga euroinu, gjaldmišli m.a. Frakklands, rķkisins sem hann vonašist eftir aš verša forseti innan tķšar.

Žaš er lķtiš mark takandi į slķkum einstaklingum, hvorki ķ hótelherbergjum, eša nokkrum įrum sķšar.  Jafnvel žó aš žeir kunni aš hafa góš hagfręšipróf.

 

 

 

 


Eurot in Hell-as

Enn og aftur leika logarnir um euroiš og Grikkland og raunar mį sjį reyk og litla loga vķša į mörkušum.

Og Grķska tragedķan heldur įfram, meš óvęntum innkomum og įtökum.

Nś er svo komiš aš gjaldmišilshöft (sem er mikiš strangari ašgeršir en gjaldeyrishöft) eru komin į ķ Grikklandi, bankar žar verša lokašir śt vikuna og bošaš hefur veriš til žjóšaratkvęšagreišslu um "mįlamišlun", sem hreint er ekki ljóst hvort aš er "į boršinu" enn og standi Grķsku žjóšinni til boša.

Ekki er ljóst aš žegar ég skrifa žetta, hvernig oršalagiš į aš vera į kjörsešlinum.

Raunveruleikinn į žaš til aš verša ótrślegri en nokkur skįldskapur.

Žó aš ómögulegt sé aš spį um nišurstöšuna śr fyrirhugašri žjóšaratkvęšagreišslu, eša aš vita hvort hśn stenst Grķska stjórnarskrį, žykir mér lķklegra en ekki aš Grķskur almenningur muni sętta sig viš ok troikunnar og eurosins.

Atkvęši inn ķ óvissuna žykir mér ólķklegra, ekki sķst žegar atkvęšagreišslan fer fram undir skugga gjaldmišilshafta og lokašra banka.

En žó er ekki śtilokaš aš Grikkir telji sig eiga engu aš tapa - nema euroinu, og raunar mjög lķklegt aš stór hópur žeirra hugsi nįkvęmlega svo, en tęplega meirihlutinn.

Hvaš gerist žį?

Žaš veit enginn, ekki er ólķklegt aš stjórn Tsipras muni žį hrökklast frį völdum og nż stjórn, ef til vill undir stjórn utanžingsmanns, eins og sķšast žegar talaš var um aš halda žjóšaratkvęšagreišslu ķ Grikklandi. Sś rķkisstjórn ętti sķšan enga kosti ašra en aš ganga aš öllum kröfum Troikunnar, enda slķkt žį vilji almennings, til aš halda euroinu.

En žó aš flestir geri sér grein fyrir žvķ aš upptaka Grikkja į euroi hafi veriš mistök, og ę fleiri séu žeirrar skošunar aš euroiš sjįlft (meš žeirri uppbyggingu sem žaš hefur) hafi veriš risastór mistök, breytir žaš žvķ ekki aš grķšarleg vandkvęši eru aš yfirgefa slķkt myntsamstarf eša brjóta žaš upp.

Viš góš skilyrši, og ķ góšu samstarfi gęti slķkt gengiš nokkuš vel. En fyrir stórskuldugt rķki, meš atvinnuleysi ķ hęstu hęšum, žar sem Sešlabanki "žess" er nęstum aš fullu ķ eigu lįnadrottna žess og bróšurpartur lįna eru pólķtķsks ešlis, er nęsta vķst aš slķkt veršur "katastrófķskt" - til skemmri tķma litiš.

Enn og aftur - ķ slķka ašstöšu er aušveldara aš koma sér ķ en śr.

P.S. Eurot er ein af beygingarmyndum euros į Finnsku og Eistnesku.

 


mbl.is Grķskir bankar lokašir alla vikuna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvenęr er komiš nóg?

Žaš mį til sanns vegar fęrar aš Grikkjum hefur blętt nóg. Įstandiš žar er hörmulegt. Hundrušir žśsunda eiga ekki rétt į grunn heilbrigšisžjónustu og berjast dag frį degi til aš eiga ķ sig į į.

Žaš er lķklega einsdęmi aš stór hluti ķbśa rķkis sem er talaš um sem "vestręnt" og "žróaš" žurfi aš reiša sig į heilbrigšisžjónustu samtaka s.s. Lękna įn landamęra.

En svo er žó komiš ķ Grikklandi eftir 5 įr af efnahagsįętlanir og -ašstoš Evrópusambandsins, Sešlabanka Eurosvęšisins og Alžjóša gjaldeyrissjóšsins.

Opinberar skuldir og atvinnuleysi eru ķ hęstu hęšum og segja mį aš Grikkland sé ķ sķst betri stöšu en žegar "Žrķeykiš" kom žvķ til ašstošar. Margir vilja meina aš best hefši veriš  fyrir Grikki aš greišslufall hefši įtt sér staš žį strax.

Žaš er stór vafi į žvķ hvort aš žaš hefši ekki veriš betra fyrir Grikki, en žaš er enginn vafi į žvķ aš slķkt hefši komiš sér hręšilega fyrir Eurosvęšiš, og mun verr en greišslufall myndi gera nś.

Aš vissu marki mį žvķ segja aš Grikklandi hafi veriš neitaš um besta kostinn, til aš hjįlpa Eurosvęšinu (žaš mį aš hluta til sömuleišis segja um Ķrland).

En žaš breytir žvķ ekki aš Grikkland skuldar Evrópusambandinu, Sešlabanka Eurosvęšisins og Alžjóša gjaldeyrissjóšnum risavaxnar fjįrhęšir sem forystumenn žess samžykktu aš taka aš lįni.

Og žó aš "Troikunni" beri vissulega aš virša lżšręšislegar nišurstöšur kosninga ķ Grikklandi (eins og žarlend stjórnvöld hafa oft minnt į), geta Grikkir ekki kosiš um aš skuldunautar žeirra eigi aš gefa žeim eftir hįar fjįrhęšir, eša aš gefa žeim meira fé.

Žaš er og veršur įkvöršun skuldareigendanna.

En atburšarįsin og ranghalar hennar eru meš žeim ósköpum aš aš žaš er vonum seinna aš Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn hafi įkvešiš aš kalla samningamenn sķna heim.

Žaš er aušvelt aš halda žvķ fram aš sjóšurinn hafi sett verulega nišur meš žvķ aš taka žįtt ķ žessu samkrulli meš "Sambandinu" og Sešlabanka Eurosvęšins, enda voru verulega skiptar skošanir, bęši į mešal stjórnarmanna og starsmanna sjóšsins um hvort aš įętlunin sem samžykkt var, ętti möguleika į žvķ aš standast.

Nś sjį flestir aš svo var ekki, og er žaš sjóšnum all nokkurt įlitshnekkir aš Evrópusambandslöndin hafi nįš aš keyra sitt fram. Žaš vekur enn upp spurningar um óešlileg įhrif Evrópurķkja ķ stjórn sjóšsins og getur žvķ ekki talist óešlilegt aš önnur rķki vilji koma į fót öšrum valkostum. Žaš er žvķ allt eins lķklegt aš "Grķska ęvintżriš" eigi eftir aš reynast Alžjóša gjaldeyrissjóšnum dżrt, til lengri tķma litiš.

En hvernig endar žetta allt saman? Og veršur žaš vel eša illa?

Žaš veit lķklega enginn, žó aš framhaldiš verši įn nokkurs vafa Grikkjum erfitt og žeirra bķši frekari hörmungar og nišurlęging.

Hversu miklir erfišleikar Eurosvęšisins yršu, ef Grikkland fer śr myntsamstarfinu er erfitt aš sjį fyrir, enda ekki gert rįš fyrir slķkum möguleikum. En ljóst er aš oršspor og įlit žess myndi bķša enn frekari hnekki en oršiš er.

En ég held aš flestir geti veriš sammįla um aš žaš er löngu tķmabęrt aš leiša mįliš til lykta, hvort sem aš nišurstašan veršur įframhaldandi vera Grikklands į Eurosvęšinu, eša aš žeir taki upp eigin gjaldmišil.

Įframhaldandi hökt, frį neyšarfundi til neyšarfundar, meš eilķfum "plįstrum" og "lķmbandsreddingum", gerir engum gott, ekki Eurosvęšinu, ekki Evrópusambandinu og allra sķst Grikklandi.

En vandręšagangurinn sżnir hve įkvaršanatökur innan "Sambandsins" eru erfišar, flóknar og seinvirkar.

Fresta žarf įkvöršunum um hitt og žetta, vegna žess aš kosningar eru framundan ķ einhverju ašildarlandanna (og įkvaršanir žvķ lķklegar til aš hafa įhrif į žęr) og svo eru jafnvel nżir menn komnir aš boršinu.

Aš mešaltali eru lķklega 7 kosningar ķ "Sambandsrķkjunum" į hverju įri.

Enn og aftur er rétt aš minna į aš ķ slķkar ašstęšur er aušveldara aš koma sér ķ en śr.

 

P.S. Mér žykir žaš nokkuš merkilegt aš lesa žaš į mbl.is aš PAME séu "višskiptasamtök". Ég hef ekki getaš skiliš žaš öšrvķsi en aš PAME séu róttęk (herskį) kommśnķsk verkalżšssamtök ķ Grikklandi.

 

 


mbl.is „Grikkjum hefur blętt nóg“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gulrótarkaka, hżšingar og kylfuhögg

Žaš hefur veriš įnęgjulegt aš lesa um įętlanir rķkisstjórnarinnar um afnįm gjaldeyrishafta. Įętlunin hefur fengiš afar góšar vištökur og viršist vel og skynsamlega unnin.

Žaš er žó rétt aš hafa žaš ķ huga aš žó aš įętlunin lķti traustlega śt, er sigur ekki unnin, fyrr en höftum hefur veriš aflétt og stöšugleiki rķkir. Enn er żmislegt sem getur fariš śrskeišis og mikilvęgt aš vel sé haldiš į spilunum og samstaša rķki.

Og vissulega er žaš rétt aš nśverandi rķkisstjórn vinnur ekki ķ tómarśmi, og verk hennar, aflétting gjaldeyrishafta sem önnur, byggir į og tekur miš af gjöršum fyrri rķkisstjórna, bęši rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar og Samfylkingar og Vinstri gręnna og jafnvel žeim sem rķktu fyrir tķma žeirra.

Žaš breytir žvķ ekki aš aš nśverandi rķkisstjórn hefur unniš mįliš įkaflega vel og žaš er hįlf hjįkįtlegt aš heyra žį sem hafa talaš į žann veg aš engin leiš sé til aš aflétta gjaldeyrishöftum įn "Sambandsašildar" og euroupptöku, segja nś aš įętlunin sé eins og žeir sjįlfir hafi lagt til.

Žaš er lķka sérstakt aš heyra żmsa tala į žann veg aš Framsóknarflokkurinn hafi "tapaš eša lśffaš", žegar ljóst er aš ķ raun eru kröfuhöfum gefnir tveir kostir. Annaš hvort sé "framlag" žeirra +500 milljaršar, eša heldur hęrri upphęš verši "tekin" af žeim.

Žaš var einmitt fyrir mįlflutning į žeim nótum sem Framsóknarmenn uršu fyrir hvaš höršustum įrįsum fyrir sķšustu kosningar, og żmsir hafa impraš į žvķ sķšan hvort aš "milljaršarnir vęru ekki aš koma".

Nśna eru žeir lķklegast į leišinni. Žó aš vissulega séu žeir enn ķ "skóginum", er žó alla vegna bśiš aš "hrekja žį af staš".

Žaš skiptir aušvitaš ekki meginmįli hvort aš sį sem setur slķk skilyrši heldur į "kylfu" eša "svipu". Mestu mįli skiptir aš ljóst sé aš hann meini žaš sem hann segir og sé stašfastur og einaršur ķ mįlflutningi sķnum.

Og aušvitaš skiptir žaš lķka mįli aš öllum mį vera ljóst aš krónan er og veršur gjaldmišill Ķslendinga, ķ žaš minnsta all nokkuš fram į nęsta įratug.

Kröfuhafar geta ekki gert sér neinar vonir um aš "Draghi fręndi" komi meš euro til Ķslands og Ķslendingar skuldsetji sig hjį Sešlabanka Eurosvęšisins, til žess aš kröfuhafar komist meš eignir sķnar frį landinu.

Eins og stašan er nś, er lang lķklegast aš kröfuhafar velji aš gęša sér į gulrótarköku og ekki žurfi aš beita "kylfuhöggum", eša "hżšingum".

Žaš er žó of snemmt aš leggja žau tól frį sér og enn er žörf aš stašfestu og einurš.

Žaš mį vissulega deila um hversu hart hefši įtt aš ganga fram og hve hįtt kylfunni lyfta, en mér sżnist žó aš nišurstašan sé vel įsęttanlega og rķkisstjórninni til sóma.

Enn er of snemmt aš slį upp fagnaši, en Ķslendingar ęttu aš geta leyft sér aš kętast žvķ mįlin stefna ķ rétta įtt.

 


mbl.is Tölušu um „svipur og gulrętur“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš veršur um Grikkland?

Žegar žetta er ritaš eru margir aš velta žvķ fyrir sér hvaš gerist ķ mįlefnum Grikklands į morgun.

Munu Grikkir borga Alžjóša gjaldeyrisjóšnum, eša ekki?

Nį žeir samkomulagi viš žrķeykiš, hleypur Evrópusambandiš undir bagga, fį žeir meiri fjįrhagsašstoš?

Žeir eru ekki margir sem hafa svör viš žessum spurningum, en žeim mun fleiri sem velta žessum spurningum fyrir sér og kasta fram getgįtum. Žvķ vissulega skiptir nišurstašan miklu mįlķ og mun hafa įhrif vķša.

En žaš er nęsta vķst, aš sama hver nišurstašan veršur veršur hśn ekki góš fyrir Grikki, sé litiš til skemmri tķma.

Žaš er sama hvort žeir verša meš eša įn euros, viš žeim blasa efnahagslegir erfišleikar sem eru žungir og illvišrįšanlegir.

Til lengri tķma litiš kann aš vera betra fyrir žį aš taka upp eigin gjaldmišil, en žaš žżšir lķklega dżpri kreppu, žó aš hśn kunni aš verša styttri.

En žó aš engin viti hver nišurstašan veršur enn, margir telja aš Grikkir geti greitt IMF į morgun, en muni eiga ķ vandręšum sķšar ķ mįnušinum, žį er žaš ljóst aš vandręšin eru veruleg.

Og ekki eingöngu Grikklands megin. Öll žessi krķsa sżnir einnig ķ hve miklum vandręšum "Sambandiš" sjįlft er, og hve öll įkvaršanataka innan žess er erfiš og ómarkviss.

Grikkland hefur hökt frį einum gjalddaga til annars og eymdin og vesöldin žar hefur aukist jafnt og žétt.

Žaš er flest sem bendir til žess aš tvķstķgandinn og vandamįl viš akvöršunartöku hafi bęši skašaš Grikkland sem og Evrópusambandiš og Eurosvęšiš stórlega.

Óvissan hefur skilaš hvorugum ašilanum įvinningi.

En eins og ég hef oft sagt hér įšur, er staša Grikklands, staša sem er aušveldara aš koma sér ķ, en śr.

Og eins og stašan er nś, į Grikkland enga góša kosti.

 


mbl.is Lögšu fram „raunhęfar“ tillögur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sżndarveruleiki Samfylkingarinnar?

Žegar ég las žessa frétt fékk ég žaš į tilfinninguna aš fulltrśar Samfylkingarinnar hljóti aš lifa ķ einhverjum sżndarveruleika.

Žaš er aš segja aš veruleikinn liggi žeim ekki alveg ljós. Žessi tillöguflutningur finnst mér bera žess nokkur merki.

Aušvitaš er skipulagsvald merkilegt vald.

En žaš ber aš hafa ķ huga aš Ķsland er ekki stórt land, hvorki aš ķbśafjölda né flatarmįli, žó aš vissulega sé flatarmįliš į ķbśa all nokkurt.

En ķbśarnir eru žó ekki fleiri en svo og landiš ekki stęrra en aš ešlilegt geti talist aš lķta į hvoru tveggja sem eina heild.

Žannig er žaš nś algengt aš ķbśar eins landsvęšis telji sig hafa sitthvaš aš segja um rįšstöfun landgęša ķ öšrum landsfjóršungum, og getur varla talist óešlilegt.

Ekki man ég eftir aš žaš žętti óešlilegt aš Reykvķkingar ęttu rödd (eša raddir) um nżtingu Eyjabakka eša Kįrahnjśka, og voru ekki Reykvķkingar į mešal žeirra sem mótmęltu vegalagninug ķ Garšabę?

Getur žaš žvķ talist óešlilegt aš fleiri en Reykvķkingar vilji hafa skošun, og krefjist žess aš į žį sé hlustaš, žegar talaš er um einn af meginflugvöllum landsins, flugvöllinn sem tengir landbyggšina viš höfušborgina?

Eša er žaš ašeins skipulagsmįl höfušborgarbśa?

Eru virkjanir, vegalagnir, flugvellir o.s.frv. ašeins skipulagsmįl viškomandi sveitarfélags, eša snerta slķk mįlefni ķbśa landsins alls?

Aušvitaš sjį allir (nema einhverjir Samfylkingarmenn) hvaš fįrįnlegt žaš vęri aš kljśfa Reykjavķk frį Ķslandi, og hve litla möguleika Reykjavķkurborg ętti į žvķ aš standa ein, en samt finnast pólķtķskir fulltrśar stjórnmįlaflokks, sem žykir žörf į žvķ aš kanna slķkan vilja.

Ég spyr, ķ hvaša sżndarveruleika lifa slķkir pólķtķkusar?

 

P.S. Ég bloggaši um tengt efni fyrir all nokkru, žann pistil mį finna hér.

 

 

 

 

 


mbl.is Viltu aš Reykjavķk verši borgrķki?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žegar "barometiš" er neglt fast

Hér og žar um netiš hefur mįtt sjį undarlegar fabśleringar um aš Ķslenska krónan sé mesta meinsemd samfélagsins og hśn muni nokkurn vegin ein og óstudd ręna af Ķslenskum launžegum öllum žeim kjarabótum sem žeir kunni hugsanlega aš nį.

Yfirleitt fylgir žaš svo meš aš euroiš sé "lękningin" sem Ķslenskt efnahagslķf žurfi og myndi tryggja kaupmįttinn og stöšugleikann.

Žaš žarf žó ekki aš leita lengi til aš finna dęmi į Eurosvęšinu um žaš gagnstęša.

Vissulega hefur euroiš veriš stöšugri gjaldmišill en Ķslenska krónan, žó aš žaš hafi skoppaš umtalsvert upp og nišur undanfarin įr. Žaš er enda erfitt aš halda stöšugugum kśrs, ķ žvķ gjaldmišlastrķši sem segja mį aš geysi, og ķ žvķ efnahagsįstandi sem rķkt hefur į Eurosvęšinu.

Žeir hafa enda veriš margir neyšarfundirnir.

En žó aš gengi gjaldmišilsins hafi stašiš žolanlega stöšugt, er ekki žar meš sagt aš laun žeirra sem fį śtborgaš ķ euro hafi gert žaš, né veršmęti hśseigna hafi haldist ķ žeim gjaldmišli.

Stašreyndin er nefnilega sś, aš žegar gjaldmišilinn sżnir žess engin merki aš efnahagurinn er ekki į réttri leiš, eša aš framleišslukostnašur eykst hrašar en ķ samkeppnislöndunum, veršur eitthvaš annaš undan aš lįta og žvķ meir sem lengri tķmi lķšur įšur en gripiš er til rįšstafana.

Og žaš var einmitt žaš sem geršist ķ mörgum löndum į Eurosvęšinu. Gjaldmišillinn gaf ekki eftir, jafnvel styrktist, varśšarmerkin voru hundsuš, og vandamįlunum var żtt į undan sér, atvinnuleysi jókst og hśsnęšisverš lękkaši eša hrundi og aušvitaš varš aš lękka laun.

En bankainnistęšur héldu veršgildi sķnu (og styrktust į tķmabili) žangaš til euroiš fór aš sķga nišur į viš.

Verst uršu aušvitaš žeir śti sem misstu atvinnunna, en atvinnuleysi hefur veriš ķ kringum 25% svo įrum skiptir ķ sumum löndum Eurosvęšisins og į bilinu 10 til 12% į svęšinu ķ heild.

Žaš er ekki allt unniš meš žvķ aš gjaldmišillinn taki meira miš af žvķ sem er aš gerast ķ öšrum löndum, žvert į móti skapar žaš umtalsveršar hęttur.

Og žaš er ekki bara ķ sušur Evrópu sem višvörunarbjöllurnar klingja, t.d. horfast Finnar ķ augu viš tapaša samkepnnishęfi og vaxandi erfišleika. Žar er talaš um nišurskurš og aš frysta žurfi laun um įrabil. Eša eins og segir ķ grein Financial Times frį ķ mars:


At the heart of Finland’s woes is a competitiveness problem. Wage costs have spiralled higher than any other European country in recent years and it has one of the most rapidly ageing populations after Japan. Public finances are in much better shape compared with many southern European countries. But like their cousins to the south, many are beginning to bristle at the constraints of euro membership.
 
Finnar geta ekki leyft sér frekar en ašrar žjóšir aš hękka laun, nema um framleišniaukingu sé aš ręša, annars sķgur samkeppnishęfi žeirra.
 
Finnar horfast enda ķ augu viš aukiš atvinnuleysi og kreppu. Euroiš endurspeglaši ekki žeirra efnahagslega raunveruleika.
 
Žar hękkaši kostnašur og samkeppnishęfi minnkaši, įn žess aš žess sęist nokkur merki į gjaldmišlinum.
 
Hvernig Lettland brįst viš "hruninu" er ef til vill eitthvaš sem vert er aš hafa ķ huga. Gjaldmišill žeirra var bundinn viš euroiš, og žį tengingu vildu žeir ekki gefa eftir.
 
Žar var 30% af opinberum starfsmönnum sagt upp, og laun žeirra sem eftir sįtu lękkuš um 26%. Laun lękkušu einnig almennt į almenna markašnum og atvinnuleysi var ķ hįrri 2ja stafa tölu.
 
En fastengingin viš euroiš hélt, og nokkrum įrum sķšar tóku Lettar upp euro.
 
En hvernig vęri įstandiš į Ķslandi ef atvinnuleysi hefši veriš ķ 2ja stafa tölu svo įrum skipti?
 
Vęri atvinnuleysi undir 5% og vęrum viš aš lesa fréttir žar sem gert vęri rįš fyrir 100 milljarša višskiptaafgangi, ef gengiš vęri enn į 2007-8 slóšum?
 
Ég er hįlf hręddur um ekki.
 
Vissulega er žörf į meiri aga ķ Ķslenskim žjóšarbśskap, en gjaldmišilsskipti eru ekki töfralausn, slķkt eyšir einu vandamįli, en skapar önnur.

mbl.is Gera rįš fyrir 100 milljarša afgangi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband