Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2014

Umbreytingaskeiš ķ Evrópu - Panelumręšur

Nżlega voru haldnar panelumręšur meš yfirskriftinni "Europe in transition", sem ég leyfši mér aš žżša sem umbreytingaskeiš ķ Evrópu.

Žaš var Žżski Marshall sjóšurinn (German Marshall Fund) sem stóš fyrir umręšunum, en žįtttakendur voru Toomas Ilves, forseti Eistlands, Federica Mogherini, Utanrķkisrįšherra Ķtalķu og Robert Zoellick, starfsmašur į alžjóšasviši Goldman Sachs (fyrrum bankastjóri Alžjóšabankans).

Umręšustjórnandi er Peter Spiegel, yfirmašur į skrifstofu Financial Times ķ Brussel.

Persónulega fannst mér Ilves standa sig afar vel og Zoellick kom meš góš innlegg, en Mogherini talaši aš mestu leyti ķ frösum.

Ašrir panelar voru haldnir meš yfirkriftum, s.s. "Is Europe Losing its East?", "NATO in Transition", og svo "A Conversation with Herman Van Rompuy".

Ég er aš horfa į žessi myndbönd eins og ég hef tķma til, en žaš sem ég pósta hér fannst mér góš. 

 

 

 

 


Fyrir 65 įrum sķšan

Fyrir 65 įrum sķšan voru tugir žśsunda ķbśa Eystrasaltslandanna fluttir į brott ķ gripavögnum.  Ķ Eistlandi einu saman voru rķflega 10.000 einstaklingar fluttir naušugir į brott 25. mars 1949.  

Sį yngsti var eins dags gömul stślka, sį elsti 95 įra gömul kona.

Žetta var hluti af Sovéskri herferš sem var kölluš "Priboi", eša "Brim" upp į Ķslensku. 

Į nęstu dögum fór fjöldinn yfir 20.000  sem voru fluttir į brott.  Žó nįšu yfir 8000, af žeim sem voru į "listanum" aš flżja. 7500 fjölskyldur voru fluttar į brott ķ mars mįnuši fyrir 65 įrum sķšan.  U.ž.b. helmingur af fjöldanum var konur, rķflega 6000 börn undir 16 įra aldri og 4300 karlmenn.

Samanlagšur fjöldinn var rķflega 2.5% af Eistnesku žjóšinni. Rétt tęplega 100.000 einstaklingar voru fluttir į brott ķ Eystrasaltslöndunum žremur.

Žau voru dęmd, įn réttarhalda, til Sķberķuvistar. Hersetin af Sovétrķkjunum įttu žau sér enga vörn. 

Sķberķuflutningar stóšu yfir frį 1941 til 1956. 

Ķ dag kveikja Eistlendingar į kertum į Frelsistorginu (Vabaduse Väljak) ķ Tallinn (og vķšar um landiš) til aš minnast žeirra sem voru fluttir į brott. 

Nś sem endranęr ķ skugga Rśssneska "bjarnarins", en hętt er viš aš sį skuggi sé stęrri en undanfarin įr ķ kertaljósinu.


Hvenęr sigldu "Sambandsvišręšurnar" ķ strand? Frķverslun viš Kķna og Japan?

Upp į sķškastiš hef ég rekist į nokkrar vangaveltur um hvenęr ašlögunarvišręšur Ķslands aš Evrópusambandinu sigldu raunverulega ķ strand.

Żmsir hafa staldraš nokkuš viš žann atburš žegar "Sambandiš" neitaši Steingrķmi J. Sigfśssyni um rżniskżrslu um sjįvarśtveg.  Žį hafi žaš oršiš ljóst aš svo mikiš bęri į milli ķ sjįvarśtvegsmįlum, aš ekki yrši hęgt aš opna sjįvarśtvegskaflann, nema meš verulegum tilslökunum af hįlfu Ķslendinga.

Žaš var ķ janśar 2012.

Žaš er nokkuš merkileg tilviljun aš stuttu sķšur kemst verulegur skrišur į višręšur Ķslendinga og Kķnverja um frķverslunarsamning.  En žęr višręšur höfšu legiš ķ lįginni frį įrinu 2008.  Sjį tķmalķnu hér.

Žaš er engu lķkara en Össur og félagar hafi viljaš sżna "Sambandinu" aš žaš vęru fleiri fiskar ķ sjónum.

Žaš hefur alltof lķtiš veriš fjallaš um stöšu ašlögunarvišręšna Ķslendinga viš "Sambandiš" og hvaš fór śrskeišis?

Hvers vegna var naušsynlegt aš "salta" višręšurnar ķ upphafi įrs 2013? Hvers vegna stóšust engar tķmaįętlanir sem talaš hafši veriš um?  Hvers vegna var ekki bśiš aš opna višręšur ķ erfišustu mįlaflokkunum?

Var žaš vegna žess aš "Sambandiš" neitaši aš halda lengra?

Össur, Steingrķmur og višręšunefndarmešlimir skulda upplżsingar um žaš sem geršist.  Žaš er merkilegt aš engin fjölmišill (ķ žaš minnsta svo ég hafi séš) skuli hafa fjallaš rękileg um gang višręšnana og hvers vegna svo illa gekk sem raun bar vitni.

En nś leggja Össur og félagar til aš fariš verši ķ frķverslunarvišręšur viš Japan.  Žvķ ber aš fagna og taka undir.

En žaš sżnir aš mķnu mati, aš Össur og félagar gera sér grein fyrir žvķ aš ekkert markvert mun gerast ķ "Sambandsumsókninni" į nęstu įrum.

Össur og félagar hófu vegferšina ķ óšagoti og nįšu lķtt aš koma henni įleišis.

Žaš vęri žvķ tķmabęrt aš draga hana til baka. 

 

 

 


mbl.is Vilja frķverslun viš Japan
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hętta samstarfi, en selja žeim samt hergögn. Landamęri Krķm voru ekki einu landamęri sem breytt var į tķmum Sovétsins

Žaš mį vissulega kalla žaš spor ķ rétta įtt aš Frakkar hętti hernašarsamstarfi sķnu viš Rśssa "aš mestu".

Žetta aš mestu tekur til dęmis ekki til žess aš Frakkar eru aš selja Rśssum 2. žyrlumóšurskip.  Žeir afsaka sig reyndar meš žvķ aš Rśssar muni ekki fį skipin vopnum bśin.  Žeir žurfi sjįlfir aš setja vopn ķ žau.  Lķklega lķta Frakkar svo į, aš vopnlaus herskip, séu rétt si sona eins og fraktarar.

En ešlilega lķta margir af bandamönnum Frakka į sölu į Mistralskipunum sem ógn viš sig, eins og lesa mį hér.

En žaš er rétt aš žaš komi fram aš Frakkar hafa lofaš aš senda 4. orrustužotur til Eystrasaltslandana, į vegum NATO. 

En fyrir fróšleiksžyrsta mį benda į aš flutningur į Krķmhéraši frį Rśsslandi til Ukraķnu voru ekki einu landamęrabreytingarnar sem geršar voru "innan" Sovétsins.  Rśssland tók t.d. til sķn skerf af Eistlandi (sem žį var hernumiš af Sovétrķkjunum).  Žegar Eistlendingar endurheimtu sjįlfstęši sitt įriš 1991, fylgdi žetta landsvęši ekki meš.

Lķklega hefur Eistlendingum ekki žótt vęnlegt aš sękja žetta landsvęši beint ķ hendur Rśssa į žeim tķma.  En nżveriš undirritušu Rśssar og Eistlendingar samkomulag um landamęri sķn, og tilheyrir landsvęšiš nś formlega Rśsslandi.  

Ešlilega er samkomulag žetta umdeilt ķ Eistlandi og finnst mörgum of langt gengiš aš afsala landinu öllum kröfum til žessa landsvęšiš og "yfirgefa" žaš fólk sem er af eistnesku bergi brotiš og bżr žar. Um samkomulagiš mį lesa t.d. hér ķ grein sem nefnist, "Eistland gęti veriš nęst, en var žaš ekki fyrst?"

Žannig hafa Rśssar takmarkašan įhuga į žvķ aš "eldri" landamęri gildi, og ekki minnist ég žess aš hafa heyrt Putin eša ašra Rśssneska rįšamenn lżsa yfir įhuga sķnum į aš skila Finnlandi žeim landsvęšum sem Rśssland tók af žeim, ķ upphafi og aš lokinni seinni heimstyrjöld.

En Eistlendingum er vel ljóst aš žeir lifa ķ skugga Rśssneska bjarnarins.  Žeim er žaš lķka ljóst aš ķ landamęrahérušunum, bżr fjöldinn allur af Rśssum og sumstašar eru žeir ķ meirihluta.  Ķ höfušborginni Tallinn, eru Rśssar lķklega u.ž.b. 1/3.  Stór hluti žeirra sękir fréttir og annan fróšleik til Rśssneskra sjónvarpsstöšva og blaša. 

Žess vegna hafa Eistlendingar įhyggjur af žvķ aš žeir séu aš tapa "upplżsingastrķšinu"

En žaš er flestum oršiš ljóst aš frišurinn er brothęttur ķ A-Evrópu. Fréttir žar sem haft er eftir Rśssneskum erindrekum, aš Rśssar hafi įhyggjur af stöšu Rśssnesku męlandi ķ Eistlandi,vekja įhyggjur og ugg hjį heimamönnum.  Žeim er ljóst eins og mörgum öšrum aš Rśssar hafa alltaf haft "įhuga" į Eystrasaltslöndunum. 

Žó aš seinna hafi komiš fréttir um aš orš hins Rśssneska erindreka kunni aš hafa veriš oftślkuš, eykur fréttin eigi aš sķšur spennuna sem žegar oršin er. 

Spennan er enn sem komiš er ekki sķst ķ frétta og "menningargeiranum", eins og sést į žessari frétt, en Lithįensk yfirvöld hafa bannaš tķmabundiš śtsendingar sjónvarpsstöšvar ķ eigu Gazprom .

Žaš er śtlit fyrir vaxandi spennu, ekki sķst ķ samskiptum mismunandi žjóšernishópa. 

 


mbl.is Hafa slitiš samstarfi viš Rśssa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Virkar kraftlaust og vanmįttugt

Ekki veit ég hvernig Evrópusambandiš og Bandarķkin hyggjast setja "feršabann" į įkvešna einstaklinga ķ Rśsslandi og Ukraķnu.  Lķklega veršur žeim neitaš um vegabréfsįritanir til "Sambandslanda" og Bandarķkjanna, en žaš er aušvitaš ekki žaš sama og feršabann.

Svo er žaš spurningin um aš frysta eigur žeirra.  Ekki veit ég hvaš žeir eiga mikiš af "föstum eignum" į Vesturlöndum, en umręšan um frystingu er bśin aš standa nógu lengi til aš flestir žeirra hljóta aš hafa komiš fé sķnu ķ skjól.

En ekkert er rętt um t.d. vopnasölu til Rśsslands, žar veršur "business as usual", alla vegna enn um sinn. Enda veršur aš foršast stóru mįlin, žvķ Evrópusambandslöndin verša aš fį orkugjafa frį Rśsslandi og vilja aušvitaš selja góss žangaš.

Į nęstu dögum munu Rśssar svo tilkynna um einhverjar mótašgeršir, og allir munu lķta mįliš alvarlegum augum.

Žangaš til nęsta krķsa kemur. 

En žangaš til, er žaš "peace in our times".

 

 


mbl.is ESB og Bandarķkin grķpa til ašgerša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš selja žaš sem ašrir eiga. Kvótakóngar og rįnyrkja

Žaš er skiljanlegt aš misjafnar skošanir séu uppi hvaš varšar ašgangseyri aš vinsęlum feršamannastöšum.

En er ekki ešlilegt aš žeir sem eiga vinsęla feršamannastaši vilji fį eitthvaš fyrir afnot annara af eigum žeirra?  Er óešlilegr aš rukkaš sé inn į staš s.s. Geysissvęšiš, en t.d. ašgang aš turni Hallgrķmskirkju?

Er ešlilegt aš hęgt sé aš skipuleggja feršir til eigna annara og taka fyrir žaš gjald, įn žess aš eigandinn fįi hluta af gjaldinu?

En landeigendur žurfa sömuleišis aš fara varlega, sżna hófsemi og ęskilegt er aš fyrirhugašar gjaldtökur séu tilkynntar meš nokkuš löngum fyrirvara, žannig aš ašrir feršažjónustuašilar geti ašlagaš sig breyttum ašstęšum.

Aš sama skapi hljóta kröfur um bęttan ašbśnaš og upplifun aš verša hįvęrari žegar og ef fariš er aš krefjast ašgangseyris aš einstaka feršamannastöšum.

Fyrirkomulagiš į įn efa eftir aš žróast og gefur allra handa möguleika į samstarfi feršažjónustuašila.  Hótel geta lįtiš ašgengi aš stöšum ķ nįgrenninu (ķ samstarfi viš viškomandi eigendur) fylgja meš gistingu, og žannig mį lengi telja.

Hvernig stjórnvöld eiga aš geta stöšvaš žaš aš landeigendur krefjist ašgangseyris, skil ég ekki (žar sem enginn vafi leikur į eignarhaldi).

Hugmynd um komugjald finnst mér sérstaklega afleit, enda žį einfaldlega veriš aš lįta žį sem ekki fara į viškomandi staši, nišurgreiša kostnašinn fyrir ašra, og žį einnig feršažjónustufyrirtękin sem skipuleggja feršir į viškomandi staši. 

 

 

 

 

 

 

 


mbl.is „Kvótakóngar ķslenskrar feršažjónustu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rśssneskur Krķmskagi - hvaš svo?

Žvķ mišur er śtlit fyrir aš Rśssar muni taka yfir Krķmskaga, žaš er erfitt aš koma auga į nokkuš sem getur komiš ķ veg fyrir žaš.

Nišurstašan ķ žjóšaratkvęšagreišslunni var nokkuš fyrirséš og hvort sem hśn stenst lög ešur ei, er hśn įtyllan sem Rśssar žurfa til aš innlima Krķmskaga og "vernda" ķbśa žess.  Gegn hverju er veriš aš "vernda" žį er ef til vill óljósara.

En ešilega er veriš aš velta fyrir sér hverjir verša nęstu leikir ķ stöšunni.  Bęši Rśssa og ekki sķšur Bandarķkjanna, NATO og Evrópusambandsins.

Žaš er flestum ljóst aš žaš er ekki mikill įhugi į žvķ innan Evrópusambandsins aš grķpa til umtalveršra refsiašgerša gegn Rśssum.  Evrópusambandsrķkin eru einfaldlega of hįš žvķ aš kaupa hrįvörur, sérstaklega orkugjafa, frį Rśssum og selja žangaš framleišsluvörur sķnar.

Bandarķkin eru lķklega ekki ķ ašstöšu til aš beita žvķngunum sem hefšu virkileg įhrif į Rśssland.

Lķklega veršur reynt aš finna einhverjar verulega takmarkašar refsiašgeršir, sem geta žį leyft flestum aš "halda andlitinu".

En žaš veršur ekki hvaš sķst "Sambandsrķkin" ķ A-Evrópu sem munu finna fyrir auknum žrżstingi og spennu.  Žau eiga mörg hver umtalsverš višskipti viš Rśssa og hafa auk žess sum žeirra stóran Rśssneskan minnihlutahóp innan landamęra sinna.  Svo stóran aš į żmsum svęšum eru Rśssar ķ meirihluta.

Žaš er ekki sķst į slķkum svęšum, žar sem horft er til atkvęšagreišslunnar į Krķmskaga meš żmist ašdįun, eša hryllingi.

Žaš er enda nęsta vķst aš aukin spenna mun verša ķ samkiptum į milli mismunandi žjóšahópa ķ t.d. Eystrasaltsrķkjunum.

 

 

 

 

 

 


mbl.is Hugleiša refsiašgeršir gagnvart Rśssum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru ekki allir aš tala um kosningaloforš?

Kosningaloforš hafa veriš mikiš ķ umręšunni į Ķslandi undanfarnar vikur.  Rakst į žessa umfjöllun į vef Višskiptablašsins, žar var einnig aš finna mešfylgjandi myndband.

 


Góšar fréttir fyrir Ķslendinga

Į annan įratug hef ég veriš dyggur višskiptavinur ķ Costco.  Žar hef ég keypt mikiš af matvöru, verkfęri, tölvur, myndavélar, gleraugu, lyf, bękur, reišhjól, hjólbarša, feršatöskur, rakaeyši, frystikistu, nżbökuš brauš, rśšužurkur, og žó nokkuš af fötum og er žį langt ķ frį allt upp tališ. 

Žaš eru góšar fréttir fyrir Ķslendinga aš Costco sżni įhuga į žvķ aš opna verslun į Ķslandi og óskandi aš af žvķ verši.

Žaš er spurning hvernig gangi aš fį Ķslendinga til žess aš aš greiša "félagsgjald" fyrir aš fį aš versla ķ įkvešinni verslun, en mķn reynsla er sś aš žaš borgar sig margfalt.

Ekki ašeins fékk ég ašgang aš góšum vörum į góšu verši, heldur fékk ég endurgreitt (% af innkaupum) sem dugšu fyrir "félagsgjaldinu" og vel žaš.

Žar sem ég hef komiš ķ Costco verslanir hafa žęr veriš ašlagašar hverju svęši fyrir sig, žó aš įkvešinn vörukjarni sé til stašar.  Ég hef žvķ fulla trś į žvķ aš Costco myndi ganga vel į Ķslandi.

Ef aš veršur breytist umhverfiš ķ verslun į Ķslandi ķ einu vettfangi og er žaš vel.  Žaš mun koma neytendum til góša. 

Lķklega er Ķsland į mörkunum meš aš teljast nógu stórt markašssvęši fyrir Costcoverslun, en vonandi taka žeir slaginn. 

 

 

 


mbl.is Costco vill opna verslun į Ķslandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Heilagur makrķll

Holy mackerel er stundum sagt į Enskri tungu og sjįlfsagt styttist ķ žaš aš makrķllinn verši įlitinn heilagur fiskur į Ķslandi.  Ef til vill veršur hann geršur aš tįkni "sannleiksstundarinnar".

En ef žessi frétt reynist rétt er hśn ķ alla staša merkileg, žó aš mišaš viš fréttir undanfarinna vikna komi hśn all nokkuš į óvart.

Fréttir höfšu veriš ķ žį veru aš samkomulag strandaši į Noregi, en ašrir deiluašilar hefšu veriš reišubśnir til samkomulags.

En ef marka mį žess frétt, įkvešur "Sambandiš", Noregur og Fęreyjar (rétt aš hugsa um hvaša žįtt Danir gętu įtt ķ žvķ) aš skilja Ķslendinga eftir śt ķ kuldanum.  Žaš gera žeir reyndar einnig viš Rśssa og Gręnlendinga.

Ef til vill segir žetta nokkuš til um hug "Sambandsins" til Ķslendinga.

En žaš er žessi merkilegi fiskur, makrķll, sem Samfylkingin og Vinstri gręnir fullyrtu aš hefši engin tengsl viš ašlögunarvišręšur Ķslendinga aš "Sambandinu", žaš er aš segja fyrir kosningar, en fiskurinn sį breyttist ķ eina ašal afsökun žeirra fyrir žvķ hvaš ašlögunarvišręšurnar hefšu gengiš illa.

Žó ekki fyrr en eftir kosningar.

Žannig upplżsir makrķllinn Ķslendinga ekki ašeins um hentistefnumįlflutning Sam(bands)fylkingarinnar, heldur upplżsir hann Ķslendinga sömuleišis um hvaš miklu mįli žaš skiptir aš hafa full og óskorušu yfirrįš yfir landhelginni og fulla stöšu strandrķkis.

Žaš er žaš sem "Sambandssinnar" eru önnum kafnir viš aš reyna aš sannfęra Ķslendinga um aš skipti engu mįli.

Ķslendingar eiga nś, ef žessi frétt reynist rétt, aš gefa śt "vęnan" makrķlkvóta.

Tķmabęrt er aš draga ašildarumsókn aš "Sambandinu" til baka.

Žaš veršur svo hlutverk kjósenda aš veita Samfylkingunni "mak(rķls)leg mįlagjöld" ķ nęstu kosningum.  En žaš geršu žeir reyndar įgętlega ķ žeim sķšustu. 

 

 

 

 

 


mbl.is Fęreyjar, Noregur og ESB semja um makrķl
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband