Bloggfęrslur mįnašarins, september 2011

Aš selja kostina og leyna göllunum

"State of the Union" ręša Barroso viršist ekki hafa vakiš mikla athygli į Ķslandi, alla vegna hef ég ekki séš mikiš um hana fjallaš ķ Ķslenskum fjölmišlum, en žaš kann vissulega aš hafa fariš fram hjį mér.

En Ólafur Stephensen, ritstjóri Fréttablašsins fjallaši žó um hana ķ grein ķ blašinu (ég veit ekki hvort žetta telst leišari, eša einfaldlega greinarskrif ritstjóra, ég las hana einfaldlega į visir.is.).

Žar mętti mešal annars lesa skošun ritstjórans į žvi hvers vegna erfišleikar Eurosins vęru jafn miklir og raun ber vitni nś um stundir og hvers vegna vandręšagangurinn innan "Sambandsins" og Eurolandanda er borinn į torg.  Ritstjórinn skrifar:

"Fyrir žessu voru pólitķskar įstęšur. Rįšamönnum ķ ESB-rķkjunum var meira ķ mun aš selja almenningi kosti evrunnar; stöšugleika, žęgindi, sparnaš, aukna samkeppni, lęgri vexti og meiri samkeppnishęfni atvinnulķfsins; en aš śtskżra fyrir žeim aš stundum žyrftu vel rekin rķki žurft aš hjįlpa žeim illa reknu eša aš naušsynlegt yrši aš samręma įkvaršanir ķ efnahags- og fjįrmįlum. Sumir vildu žeir sjįlfsagt ekki of haršan aga ķ rķkisfjįrmįlum til aš geta haldiš įfram aš kaupa sér vinsęldir."

Rįšamönnum og öšrum "sölumönnum"  ķ "Sambandinu" var sem sé tamara og fannst ešlilegt aš "selja" almenningi kosti sameiginlegs gjaldmišils heldur en aš minnast į gallana.  Alger óžarfi aš vera aš velta sér upp śr neikvęšum hlutum eša aš segja frį bęši kostum og göllum.

Hljómar žetta kunnuglega fyrir Ķslendinga?

Žaš er ef til vill žess vegna sem aš żmsir eru aš vakna upp viš vondan draum innan "Sambandsins" žessa dagana.  Vegna žess aš žeir létu selja sér kostina en hugleiddu ekki gallana?

Žęr voru vķst nokkuš snarpar umręšurnar į Eistneska žinginu ķ dag žegar framlag landsins ķ björgunarsjóš "Sambandsins" var samžykkt.  Aušvitaš var Eistlendingum ekki "seld" innganga ķ "Sambandiš" eša žįtttaka ķ sameiginlegri mynt į žeim forsendum aš į sama įrinu og žeir tękju upp euroiš, žyrfti landiš aš leggja fram fé til aš bjarga žjóš (hugsanlega žjóšum) žar sem žjóšarframleišsla į hvern einstakling er u.ž.b. 50% hęrri en Eistlendinga (tölur fyrir Grikkland 2010 er $28.496, en $18.527 fyrir Eistland).

Nei žeim var "seld" žįtttaka ķ "Sambandinu" og Euroinu meš žvķ aš tala um stöšugleika, lįga vexti, gott aš tilheyra stęrri heild (sérstaklega fyrir nįgranna Rśssa) og aš innan skamms tķma myndu lķfskjör verša svipuš og ķ Žżskalandi.

Eistlandi er ętlaš aš įbyrgjast rétt tępar 2.milljarša Euroa.

"The sum is a third of our budget," sagši Ester Tuiksoo, žingmašur Mišjuflokksins (Eesti Keskerakond)sem er ķ stjórnarandstöšu.

"I can't understand how the EFSF will save Europe and Greece. How Harry Potter beats Voldemort is something every normal person understands, but how the EFSF will bring Europe out of crisis is a fairy tale," sagši Igor Grazin og sagši nei, en hann er mešlimur Framfaraflokksins (Enska: Reform Party, Eistneska: Eesti Reformierakond) sem er flokkur Ansips forsętisrįšherra.

Mailis Reps, žingmašur Mišjuflokksins var heldur ekki sįtt viš tillöguna og sagši:

"When we look at the salaries of teachers, the state support for children and so on, it's all many times smaller here than in the countries Estonia is now going to support financially,"

Juku-Kalle Raid, stjórnaržingmašur śr Föšurlands og lżšveldisbandalaginu (Samsteypa tveggja flokka, ProPatria and Res Publica Union.  Eistneska: Isamaa ja Res Publica Liit, IRL), talaši meš žeim hętti sem į Ķslensku yrši lķklega kallaš tępitungulaust:

"I think I will vote against it. It is really strange that Estonia, where incomes are lower than in Greece even after its cuts, should pay for these lazy losers," .

Žaš getur endaš illa žegar "sölumennskan" snżst ašeins um aš sżna fram į hugsanlega kosti og fela gallana.

Svona eins og ef aš bķll er seldur meš žeim formerkjum aš hann sé meš gott śtlit, hrašskreišur, lešur į sętunum og góš hljómflutningstęki, en ekki minst į aš nemarnir fyrir loftpśšana virki ekki, öryggisbeltin afturķ séu föst, bremsurnar farnar aš gefa sig og stżrisendarnir séu lśnir.

Žeir sem standa žannig aš bķlasölu enda yfirleitt ķ vandręšum, skašabótum, lögsóknum og žar fram eftir götunum.

Žeir sem standa žannig aš žvi aš "selja" almenningi ašild aš Evrópusambandinu og sameiginlegri mynt žess, enda yfirleitt ķ "feitum" vel launušum embęttum ķ Brussel.


Grķska ritvélin

Griska ritvelin

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Fengiš aš "lįni" śr Globe and Mail


Hayek vs Keynes - Hagfręši frį öšru sjónarhorni

Rakst į žessa stórskemmtilegu framsetningu į mismunandi skošunum žeirra Keynes og Hayeks. Kenningar žeirra beggja eiga fullt erindi ķ nśtķmanum, enda lķklega sķst deilt minna um žęr nś, heldur en į sķšustu öld.

En hagfręširap er eitthvaš sem ég hef ekki rekist į įšur og eitthvaš segir mér aš žaš eigi varla eftir aš slį ķ gegn į almennum markaši. En žeir sem hafa įhuga aš fręšast meira um tilurš žessarra myndbanda og mennina į bakviš žau, męli ég meš aš heimsęki sķšuna

http://econstories.tv/

 

 

 


Er Evran byggš į ķmyndun eša blekkingu?

Flestum ętti aš vera ljóst aš Euroiš (eša Evran) hefur ekki įtt góša daga upp į sķškastiš, en žaš mį vissulega segja um fleiri myntir.

En vandamį Eurosins eru stęrri en annara mynta, žvķ žar er ekki į feršinni eitt rķki sem lżtur stjórn einnar rķkistjórnar, heldur eru 17. rķkisstjórnir og framkvęmdastjórn "Sambandsins" öll aš reyna "aš bjarga mįlunum" og viršast stundum stefna ķ margar mismunandi įttir.

En žaš var einmitt forseti framkvęmdastjórnarinnar sem viršist hafa komist aš žeirri nišurstöšu aš euroiš sé byggt į ķmyndun, eša blekkingu (enska oršiš illusion), en ķ "State of the Union" ręšu sinni komst hann svo aš orši:

It was an illusion to think that we could have a common currency and a single market with national approaches to economic and budgetary policy. Let's avoid another illusion that we can have a common currency and a single market with an intergovernmental approach.

Hér talar ekki svarinn andstęšingur "Sambandsins" eša fulltrśi "Sambands" rķkis sem hefur kosiš aš taka ekki upp  Euro, heldur forseti framkvęmdastjórnar žess og lķklega einhver valdamesti einstaklingur "Sambandsins" (žó aš enginn af ķbśum Evrópusamandsins hafi nokkru sinni greitt honum atkvęši sitt, en žaš er önnur saga).

Žaš tók hann ekki nema tęplega tuttugu įr og eitt žjóšargjaldžrot (Grikkland er ķ raun gjaldžrota)  aš komast aš žessari nišurstöšu.

Hvert framhaldiš veršur veit lķklega enginn - nįkvęmlega nśna - žaš er togast į um mismunandi lausnir og tillögur. Ekki er ólķklegt aš frekari mišstżring og sjįlfstęšiskeršing ašildaržjóšanna verši ofan į, aš "Sambandiš" stefni ķ įtt aš frekari samruna og sambandsrķki. 

Ekki er ólķklegt aš sķvaxandi togstreita verši į milli žeirra "Sambands" rķkja sem nota Euro og hinna sem hafa kosiš aš gera žaš ekki (raun viršist ekkert žeirra hafa mikinn įhuga į žvķ aš taka upp euroiš nś um stundir), hvert sį įgreiningur gęti leitt "Sambandiš" ętla ég ekki aš spį um nś.

En Ķslenska rķkisstjórnin vill ótrauš inn ķ "Sambandiš", jafnvel žó aš enginn viti hvers ešlis "Sambandiš" veršur žegar ašild Ķslands gęti oršiš aš veruleika.


Óešlileg afskipti af innanrķkismįlum?

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja aš Ķsland hefur sótt um ašild aš Evrópusambandinu.  Ef tekiš er miš af žvķ sem oft heyrist ķ umręšunni vęri žaš gustukaverk af hįlfu "Sambandsins" aš hleypa Ķslandi inn.  Į Ķslandi er ekki eftir neinu aš slęgjast fyrir "Sambandiš" en Ķslendingar myndu njóta "alls hins góša" sem "Sambandiš" hefur upp į aš bjóša, traustan gjaldmišil, lęgri vexti, ódżra kjśklķnga, helling af styrkjum o.s.frv.

En aušvitaš veršur kosiš um ašild ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Žar munu nęsta lķklega verša tvęr fylkingar sem reyna af öllum mętti aš sannfęra Ķslensku žjóšina um aš segja annaš hvort JĮ eša NEI.  Ķslensku stjórnmįlaflokkarnir munu įn efa blanda sér ķ mįliš, en innan žeirra eru skiptar skošanir, žannig einstaklingar munu skipast ķ fylkingar óhįš žeim.  Hiš sama mį segja um hin żmsu hagsmunasamtök sem įn efa munu hafa skošanir į mįlunum.

En nś bregšur svo viš aš aš erlendur ašili kemur aš boršinu (lķklega ekki rétt aš tala um hagsmunaašila, žar sem "Sambandiš" hefur enga hagsmuni af ašild Ķslands), žaš er aš segja Evrópusambandiš sjįlft, sem hyggst eyša į nęstu įrum (lķklega fram aš kosningum um ašild) hundrušum milljóna til žess aš kynna "Sambandiš" og lķklega žį kosti sem žeir telja aš Ķslendingar myndu njóta ef žeir samžykkja ašild.

Ég hugsa aš žetta sé ķ fyrsta skipti sem erlent rķki/rķkjasamband ķ skiptir sér af kosningum į Ķslandi og reynir aš hafa įhrif į nišurstöšuna, alla vegna meš opinberum hętti.  Ķ mķnum huga er žaš fullkomlega óešlilegt og undarlegt aš Ķslensk stjórnvöld og Alžingi skuli ekki mótmęla žvķ aš aš slķk starfsemi fari fram.

Ķslensk stjórnvöld hafa įkvešiš aš styrkja fulltrśa fyrir andstęš sjónarmiš meš fjįrframlögum, og žannig aukiš möguleika žeirra til aš koma sķnum sjónarmišum į framfęri.  Žaš er bęši ešlilegt og sjįlfsagt.

En aš erlendir ašilar stundi į Ķslandi skipulega įróšurs og kynningarstarfsemi ķ ašdraganda kosninga um jafnt mikilvęgt mįlefni og ašild aš Evrópusambandinu er fyllilega óešlilegt og óvišeigandi.

Įkvöršunin er Ķslendinga einna, og barįttan ķ ašdraganda kosninga ętti aš vera žaš sömuleišis.

 


Slagorš tuttugustu og fyrstu aldarinnar?

 

No Banker Left Behind

           Höfundur ókunnur

 

 


En hverju eiga Ķslendingar aš ašlagast?

Žaš er mikiš gert śr mótžróa Jóns viš ašlögunarvišręšur Ķslendinga og "Sambandsins".  Mikiš var fjallaš um žaš aš rįšuneyti Jóns žyrfti aš gera "ašlögunarįętlun" til žess aš Ķslendingar "nytu" hugsanlegrar ašildar sinnar strax ef svo ólķklega fęri aš Ķslendingar myndu samžykkja ašild ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

En žaš mį žį lķklega spyrja, aš hverju eiga Ķslendingar aš ašlaga sig?  Ekki er žaš vitaš nś žegar, eša hvaš?  Eru Ķslendingar ekki "bara aš kķkja ķ pakkann"?  Į ekki eftir aš semja um alla mögulega og ómögulega hluti?  Er ekki fullsnemmt aš fara aš gera ašlögunarįętlun žegar nišurstašan śr "kķkja ķ pakkann og semja" leišangrinum liggur ekki ljós fyrir?

Eša er ég aš misskilja žetta allt saman og žaš bżšst eingöngu žaš aš ašlaga sig aš reglulverki "Sambandsins"?  Snśast "aš kķkja ķ pakkann" višręšurnar eingöngu um hvaš ašlögunin mį taka langan tķma?

Ef aš stjórnmįlamenn geta ekki talaš hreinskilnislega og tępitungulaust viš almenning enda hlutirnir yfirleitt illa.

Žjóšr hafa gengiš ķ "Sambandiš" af żmsum įstęšum, ég hef įšur vitnaš til orša Jurgen Ligi fjįrmįlarįšherra Eistlands, "Estonia is too small to allow itself the luxury of full independence.".  Žessi orš lét hann falla ķ Janśar sķšastlišnum žegar Eistlendingar tóku upp Euróiš.  Eistlendingar lifa enda ķ eilķfum skugga Rśssneska bjarnarins, og vilja žvķ tilheyra stęrri heild.

Er ekki tķmi til kominn aš Ķslenskir stjórnmįlamenn tali hreinskilnislega um hvers vegna žeir vilja ganga ķ "Sambandiš" og hvers vegna žeir telja žaš žess virši aš fórna fullu sjįlfstęši landins?  Er ekki kominn tķmi til aš hętta aš tala um aš "Sambandiš" sé samstarfsvettvangur 27 sjįlfstęšra rķkja?  Er ekki kominn tķmi til aš hętta aš tala eins og menn vilji bara "kķkja ķ pakkann"?

Žegar öllu er į botninn hvolft er ķ raun aš val į milli žess aš fara inn eša ekki inn?

Ég er ennžį žeirra skošunar aš Ķslandi henti best aš segja nei.


mbl.is „Einfaldlega til aš stöšva višręšurnar“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skuldakreppa hins opinbera

Hiš opinbera er ķ kreppu vķša um heim, skuldakreppu.  Vķša er stašan sś aš endurfjįrmögnun leysir ekki vandan, žó aš hśn sé fįanleg, slķkt frestar ašeins vandamįlunum.

Bęši sveitarfélög og rķkistjórnir vķša um lönd eru oršin hįš ódżru lįnfé sem og aš tekjur aukist įr frį įri.  Nś žegar hvorugt er til stašar koma vandręšin upp į yfirboršiš sem aldrei fyrr.

Žaš eru ašeins tvęr leišir śt śr vandanum, skattahękkanir eša nišurskuršur, nś eša bland af žessu tvennu.  Žaš er žvķ lķklegt aš vķša um lönd verši mikil įtök verši um žjónustu og fjįrmįl hins opinbera į nęstu įrum.

Žaš veršur rifist um hvaša žjónustu hiš opinbera eigi aš veita, hvernig standi į žvķ aš opinber žjónusta er svo dżr og hvort aš ekki megi spara meir en nś er gert.  Lķklega verša fįir eša engir geirar opinberrar žjónustu undanskyldir, žaš veršur rifist um dagvistun, skólarekstur, styrki til menningarstarfsemi, ķžróttamannvirki og stušning viš ķžróttafélög,  almenningssamgöngur, gatnagerš, bókasöfn, heilbrigšiskerfi, yfirstjórn o.s.frv, o.s.frv.

Verst stöddu sveitarfélögin į Ķslandi eru lķklega Įlftanes, Sušurnesjabęr og Hafnarfjöršur.  Hér ķ Toronto er borgarstjórnin aš berjast viš u.ž.b. 800 milljón dollara gat. Fleiri sveitarfélög eru ķ standandi vandręšum og tekjumöguleikarnir takmarkašir.

Žaš žekkja lķklega flestir vandręšin sem rķkja ķ Grikklandi, į Spįni, į Ķtalķu, ķ Bandarķkjunum, ķ Bretlandi.  En žau eru fį löndin sem geta stįtaš af sterkum og stöšugum rķkisfjįrmįlum žessi misserin.

Skattahękkanir verša įreišanlega vķša, en žó sjįst žess merki aš sś leiš er illfęr öllu lengra.  Of hįir skattar verka letjandi, hvetja til skattaundanskota og geta jafnvel oršiš til žess aš fariš sé aš hvetja til "skattaverkfalla" lķkt og er aš gerast ķ Grikklandi.  Žaš mį sömuleišis segja aš Rob Ford, nśverandi borgarstjóri hér ķ Toronto hafi veriš kjörinn sķšastlišiš haust, śt į loforš um aš stöšva eyšsluna.  Hann talaši aš Toronto byggi viš eyšsluvandamįl, ekki tekjuskort.  Hvernig tekst til į eftir aš koma ķ ljós, hann berst um į hęl og hnakka, en enginn vill skera nišur nema "einhvers stašar annarsstašar".

En žaš er lķklegt aš rifist verši harkalega um hvaš starfsemi sveitarfélaga og rķkisins eigi aš vera vķštęk, hvar og hve mikiš eigi aš skera nišur og hvaš djśpt sé hęgt aš sękja ķ vasa skattborgaranna.

Žaš er nęst ljóst aš um ekkert af žessum atrišum mun rķkja samstaša, en žaš sem er mest įrķšandi er aš stjórnmįlastéttin tali hreinskilnislega um žessi mįl og samhengi tekna, žjónustu og sķšast en ekki sķst skulda.

Loforš žar sem "allt" er "ókeypis" eiga ekki viš lengur og vonandi lętur almenningur slķkt ekki blekkja sig eina feršina enn.  

Žaš er  vķša komiš aš skuldadögunum vegna slķkra loforša.


mbl.is Skuldir sliga Hafnarfjörš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

100 įra fjölskylda

Ķ gęr nįši fjölskyldan hér aš Bjórį žeim merka įfanga aš verša 100 įra.  Žaš er aš segja sameiginlega.

Af taktķskum įstęšum veršur žess ekki getiš hér hvernig žessi 100 įr skiptast į milli mešlima fjölskyldunar, en žaš višurkennist žó aš börnin eru ung.


Eru öll pólķtķsk "kerfi" hrunin?

Žeir eru ófįir sem hafa talaš hįtt um žaš aš bankahruniš į Ķslandi megi rekja til žess sem žeir kalla "nżfrjįlshyggju".  Žetta hentar žeirra pólķtķska mįlstaš.

Žeir hinir sömu hafa lķklega įlyktaš aš hin alvarlega bankakreppa sem herjaši į Svķžjóš, Noreg og Finnland seint į sķšust öld hafi veriš hinu blandaša norręna velferšarkerfi aš kenna.  Žeir hljóta aš hafa tališ žaš óšs manns ęši aš halda įfram į svipušum nótum ķ uppbyggingunni eftir žaš hrun.  Hvaš žį aš fara aš nota žaš "model" ķ öšrum löndum.

Lķklega žekkja lķka flestir hrun kommśnismans sem sömuleišis varš fyrir u.ž.b. 20 įrum.  

Eru žį ekki öll kerfi fullreynd?

En aušvitaš er žetta ekki svona.  Bankahruniš į Ķslandi varš ekki vegna nżfrjįlshyggju (lengi mį lķklega rķfast um hvort aš frjįlshyggja hafi nokkru sinni veriš veruleg į Ķslandi, bankakreppa Svķa, Finna og Noršmanna varš ekki vegna hins blandaša hagkerfis sem žeir bjuggu viš og bśa viš enn.

Lķklega veršur žó ekki deilt um aš hin kommśnķska mara sem lögš var yfir stęrstan hluta A-Evrópu dróg sitt eigiš skipulag til dauša.

Žeir eru žó enn bżsna margir sem telja žaš skipulag ekki fullreynt.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband