Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Nęstum öll höft į brott

Žaš aš žvķ sem nęst öllum höftum į fjįrmagnsflutninga frį Ķslandi skuli hafa veriš aflétt er vissulega stórt skref.  Ķ raun eitt hiš stęrsta sem stigiš hefur veriš frį žvķ aš bankahruniš varš.

Žaš mį vissulega deila um žaš hvort aš žaš hafi mįtt kreista vogunarsjóši enn frekar, en žaš veršur žó ekki um žaš deilt aš skipti į tķma og peningum er eitthvaš algengasta og elsta form į višskiptum.

Žaš er žvķ ekki óešlilegt aš žeir sem įkvįšu aš bķša beri meira śr bżtum, žó vissulega megi alltaf deila um hversu mikiš žaš eigi aš vera.

Žaš er heldur ekkert óešlilegt aš žeir sem vanir eru aš taka įhęttu, įkveši aš framlengja slķka stöšutöku eins og kemur fram ķ višhengdri frétt.

Flestar fréttir af ķslensku efnhagslķfi réttlęta slķkt.

Žar eru flestar vķsitölur og bendingar į uppleiš.

Į žvķ högnušust žeir "aflandskrónureigendur" sem įkvįšu aš bķša, ķslenskur efnahagur og gengi enda mun sterkara en žegar žeir įkvįšu aš hafna tilboši Sešlabankans.

Aš sama skapi hefur naušsynin į žvķ aš halda fjįrmuum žeirra į Ķslandi minnkaš.

Žannig gerast višskipti.

Lķklega eru fįir ef nokkrir Ķslendingar ekki viljaš gefa žeim verra gengi, en efnahagsstašan er einfaldlega allt önnur.

Į ķslenskur efnahagur eftir aš verša enn sterkari og gefa žeim sem nś bķša enn frekari hagnaš?

Slķkt veit enginn fyrir vķst, en hitt er ljóst aš lķklegt er aš gjaldeyrisfęrslur veriš gefnar frjįlsar aš fullu ķ framtķšinni.

En žaš er ljóst aš vogunarsjóšir eru reišubśnir til aš vešja į slķkt.

 

 

 

 


mbl.is Stór vogunarsjóšur hafnar tilbošinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš mörgu leyti skrżtin umręša - hvaš er įfengi?

Žaš mį ganga śt frį žvķ sem vķsu aš žegar Ķslendingar ręša um fyrirkomulag į sölu įfengis, eša smįsölufyrirkomulag yfirleitt, fer umręšan śt um vķšan völl og tekur alls kyns hlykki.

Žessi frétt er įgętt dęmi um žaš. Heilbrigšismįlarįšherra Noregs segist hafa įhyggjur af žvķ aš Ķslendingar kunni aš auka frelsi ķ sölu įfengis.

En ķ Noregi er bjór seldur ķ flestum "bśšum į horninu" og kjörbśšum.  Kjörbśšir selja sömuleišis bjór ķ Finnlandi.  Žaš er engu lķkara en aš heilbrigšisrįšherra Noregs telji bjór ekki til įfengis.

Hafa Ķslendingar įhyggjur af žvķ?

Žaš er rétt aš hafa ķ huga nś degi į eftir "Bjórdeginum" aš aukiš frelsi, hvort sem er ķ įfengismįlum eša smįsölu hefur ekki komiš af sjįlfu sér og nęr alltaf mętt haršri andstöšu.

Frumvarp um aš leyfa bjór var ekki lagt fram ķ fyrsta sinn žegar žaš var samžykkt įriš 1988.  Ętli žaš hafi ekki veriš nęr 10. skiptinu sem slķkt frumvarp var lagt fram.  Ef ég man rétt var slķkt frumvarp fyrst lagt fram įriš 1960.

Og žęr eru oršnar bżsna margar breytingarnar į fyrirkomulagi ķ smįsöluverslun sem "žjóšin" hefur klofnaš yfir og rifist svo misserum skiptir.

Mjólk ętti ekki heima ķ kjörbśšum, bękur įttu ekki heima ķ stórmörkušum, lesgleraugu įtti aš banna aš selja ķ stórmörkušum.

Kjörbśšir mįttu ekki vera opnar nema til 6 į kvöldin og įttu aš vera lokašar um helgar. Slakaš var į klónni ķ sumum sveitarfélögum og almenningur mįtti nįšarsamlegast kaupa sér naušsynjar ķ gegnum lśgu.

Svo var aušvitaš "blessaš bjórlķkiš", sem lķklega fįir sakna, en auvitaš var žaš bannaš nokkrum įrum įšur en bjór var leyfšur į Ķslandi.  Žįverandi dómsmįlarįšherra gerši žaš įriš 1985.

Aušvitaš geta allir lifaš lķfinu įn žess aš einokun rķkisins sé afnumin į sölu įfengis, hvaš žį aš įfengi sé selt ķ matvöru eša öšrum verslunum.

Žaš sama gildir aušvitaš um bjór, nś eša frjįlst śtvarp og sjónvarp, ekkert af žessu er lķfsnaušsynlegt.  En žetta er dęmi um frelsi sem hafšist ekki nema meš strangri og įralangri barįttu į Ķslandi, ekki sķst ķ sölum Alžingis, sem sjįlfsagt hafši eitthvaš "verulega mikilvęgara" aš ręša žį, rétt eins og nś.

En reglurnar eru skrżtnar. Žannig er ekkert mįl fyrir Ķslending sem hefur nįš įfengiskaupaaldri, aš panta sér hvaša įfengi sem er frį erlendum ašilum og fį žaš tollafgreitt og sent heim aš dyrum (t.d meš DHL eša sambęrilegri žjónustu) en aš ķslenskur ašili geti veitt slķka žjónustu (nema rķkiš aušvitaš) er algerlega frįleitt ķ hugum svo margra Ķslendinga.  Hugsanlega gętu žeir pantaš į netinu hjį norska "rķkinu", en ég efast um aš žeir afgreiddu pöntunina og veršiš žar dregur engan aš.

Forsjįrhyggjugeniš er žaš rķkt ķ Ķslendingum (lķklega rķkara ķ žeim sem leggja fyrir sig stjórnmįl en öšrum) aš žeim finnst žaš ķ góšu lagi aš Ķslendingar megi kaupa af einkašilum, svo lengi sem žeir séu erlendis, žó aš įfengiš komi heim aš dyrum į Ķslandi.

Žaš hefur oršiš alger sprenging ķ ašgangi aš įfengi į Ķslandi undanfarna įratugi. Bęši hefur ĮTVR fjölgaš śtsölustöšum sķnum mikiš og veitingastöšum sem selja įfengi hefur fjölgaš hrašar en tölu mį festa į.

Og vissulega hefur sala į įfengi aukist į undanförnum įrum, en žaš veršur varla séš aš žaš sé umfram mannfjöldaukningu og stóraukin feršamannastraum.  Žó žarf aš hafa ķ huga aš ķ fréttinni sem vķsaš er ķ er eingöngu fjallaš um sölu ĮTVR.

En žaš gildir um bęši Ķsland og Noreg (og reyndar mörg fleiri lönd) aš bżsna mikill hluti įfengisneyslu sést ekki ķ innlendum sölutölum, lķklega stęrri hluti ķ Noregi.

Žvķ meš auknum feršalögum fylgir meira frķhafnarbśs og smygl.

Reyndar er svokallašur įfengistśrismi bżsna merkilegt fyrirbrigši, ekki sķst į Noršurlöndunum.

Svķar og Noršmenn flykkjast yfir til Danmerkur aš kaupa ódżrt įfengi og margir Danir fara yfir til Žżskalands.  Ķ Eistlandi mį sjį Finna meš drekkhlašna bķla af įfengi į leišinni heim.  Tališ er aš allt aš 25% af įfengi sem selt er ķ Eistlandi fari yfir til Finnlands.

Eistlendingar eru sķšan ķ vaxandi męli farnir aš leita yfir til Lettlands, žvķ žar er įfengi enn ódżrara.

Žannig skapar veršlagning og hömlur į sölu įfengis margar skrżtnar sögur.

En žaš mį telja nęsta vķst aš frumvarp um afnįm einkaleyfi rķkisins til aš reka įfengisverslanir, eša leyfa frjįlsa sölu į įfengi verši fellt.

Žaš er enginn heimsendir.  Žannig voru örlög frumvarpa um bjór um įratugaskeiš og frjįlst śtvarp hafšist ekki ķ gegn įn barįttu. Ef ég man rétt greiddi til dęmis enginn žeirra sem į hįtķšarstundum tölušu um sig sem "frjįlslynda jafnašarmenn" atvęši meš žvķ frelsi į Alžingi.

En žaš er engin įstęša til aš leggja įrar ķ bįt, žó aš orusta tapist.  Žaš er sjįlfsagt aš halda mįlinu og umręšunni vakandi.

Og žó aš ef til vill sé ekki įstęša til aš leggja frumvarp žessa efnis fram įrlega, er ég žess fullviss aš sį tķmi mun koma aš einokun rķkisins verši aflétt.

 

 

 

 


mbl.is Óttast įhrifin annarsstašar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįl sem žetta į ekkert erindi į Alžingi

Žaš er žvķ mišur allt of algengt aš žingmenn telji sig eiga aš stjórna samfélaginu - ķ stóru og smįu.

Žetta upphlaup er įgętt dęmi um žaš.

Hvers vegna žaš er tilefni til umręšu eša gagnrżni į Alžingi aš dagvist eša skólar skuli ętla aš bjóša upp į žvottažjónustu er eiginlega óskiljanlegt.

Žaš skiptir engu mįli ķ sjįlfu sér hver į aš sjį um žvottinn, slķkt er aušvitaš samningsatriši į milli starfsfólks og vinnuveitenda.

Žaš segir sig žó nokkuš sjįlft aš öllu jöfnu rįša fyrirtęki ekki hįskólagengna starfskrafta til aš žvo og brjóta saman žvott. Žess gerist ekki žörf.

Endir fréttarinnar gefur svo til kynna aš žetta sé gert til aš afla fleiri višskiptavina.

Hvķlķk höfušsynd.

Žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort aš žessi žjónusta nżtur vinsęlda ešur ei, rétt eins og tilbśinn matur sem bošinn er hjį sama žjónustufyrirtęki.

Žannig vinna framsękin fyrirtęki, vķkka śt žjónustuna og sinna žörfum višskiptavina sinna.

Sumt slęr ķ gegn annaš fellur.

Foreldrar žurfa į fęrri staši og minnkar stress og lķklega mį fęra rök fyrir žvķ aš aukin žjónusta į einum staš sé einnig umhverfisvęn, žar sem snśningum į bķlnum fękkar.

En af žvķ aš žingmašurinn talaši um viršingu, verš ég aš bęta žvķ viš aš ég tel aš viršing Alžingis aukist ekki viš gagnrżni į žvottažjónustu śr ręšustól žess.

 


mbl.is Gagnrżnir žvottažjónustu Hjallastefnunnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svona eins og gerist ķ "samanburšarlöndunum"?

Žaš hefur oft veriš rętt um hvort aš auka ętti einkarekstur ķ ķslenska heilbrigšiskerfinu, nś sķšast hvort aš leyfa ętti sjśkrarśm ķ einkaeigu žar sem sjśklingar gętu legiš nokkra daga.

Ķ višhengdri frétt mį lesa um einkafyrirtęki ķ Svķžjóš sem hefur u.ž.b. 25% markašshlutdeild ķ hryggskuršašgeršum ķ Svķžjóš.

Ķ Stokkhólmi er fyrirtękš meš tęplega 30 sjśkrarśm, 4. skuršstofur.

Stęrsti eigandi fyrirtękisins er skrįšur ķ kauphöllina ķ Stokkhólmi, hann į rétt rśmlega 90% af fyrirtękinu. Ef ég hef skiliš rétt dreifast hinir eignarhlutirnar ašallega į starfsfólk, en ég žori ekki aš fullyrša um žaš hér.

Skyldi starfsemin vera ógn viš sęnska velferš eša lżšheilsu sęnsku žjóšarinnar?

Ętli rķkisstjórn jafnašarmanna ķ Svķžjóš hafi žaš į stefnuskrįnni aš fęra žetta allt aftur undir sęnska rķkiš?

Ég held ekki.

Ef vilji er til žess aš gera ķslenska heilbrigšiskerfiš lķkara žvķ sem gerist ķ nįgrannalöndunum, eša "samanburšarlöndunum", er rżmi til aš auka einkarekstur ķ heilbrigšiskerfinu, lķklega all verulega.

P.S. Stuttu eftir aš ég hafši póstaš žessari fęrslu, rakst ég į stutta frétt frį Svķžjóš sem sżnir aš vandamįlin sem viš er aš eiga ķ heilbrigšiskerfinu eru ekki svo ósvipuš į Ķslandi og ķ Svķžjóš.

 

 


mbl.is Meš 25% hryggskuršašgerša ķ Svķžjóš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Merkel segir aš euroiš sé of lįgt skrįš - fyrir Žżskaland

Fyrir stuttu sķšan bloggaši ég um aš fjįrmįlarįšherra Žżskalands teldi euroiš of sterkt - fyrir Žżskaland.

Fyrir fįum dögum lét svo sjįlfur kanslarinn, Merkel orš falla ķ sömu įtt.

"The ECB has a monetary policy that is not geared to Germany, rather it is tailored (to countries) from Portugal to Slovenia or Slovakia. If we still had the (German) D-Mark it would surely have a different value than the euro does at the moment. But this is an independent monetary policy over which I have no influence as German chancellor."

The euro has fallen nearly 25 percent against the dollar over the past three years, touching a 14-year low of $1.034 in January. But it has since risen to roughly $1.061.

Enn og aftur višurkenna leištogar Žżskalands aš euroiš sé of veikt skrįš fyrir landiš, en benda į Mario Draghi, sešlabankastjóra.

Enn og aftur kemur ķ ljós aš euroiš hentar žeim löndum sem nota žaš įkaflega mismunandi. Enginn mundi halda žvķ fram aš euroiš sé of veikt fyrir Grikkland, Ķtalķu, Frakkland, Spįn, Portśgal og svo framvegis.

En žaš er Žżskaland sem nżtur aš lang stęrstum hluta įgóšans of lįgu gengi eurosins, sem Draghi töfrar fram, ekki sķst meš grķšarlegri peningaprentun, en kemur aš hluta til śt af bįgu efnahagsįstandi landa innan Eurosvęšisins.

Eins og įšur hefur veriš minnst į er įstandiš aš sumu leyti svipaš į öšrum myntsvęšum, s.s. Bandarķkjunum og t.d. Kanada.  En žar fer fram umfangsmikil millifęrsla į fjįrmunum hjį rķkisstjórnum.  Aš öšrum kosti reyndist žaš t.d. nęsta ómögulegt fyrir Prince Edward Island eša Manitoba aš deila gjaldmišli meš Alberta (žó aš žaš sé heldur skįrra nś žegar olķuverš er lįgt).  Žess vegna skiptast fylki Kanada ķ "have" og "have not". Um žaš mį lesa hérhér og hér.

Bandarķkin eru ekki meš jafn skipulagt kerfi, en žó er grķšarlega misjmunur į milli žess hvaš mörg rķki greiša ķ alrķkisskatt og hve miklu af honum er eytt ķ žeim. Žaš er bżsna flókin mynd, en til einföldunar mį lķklega segja aš fjįrmagn flytjist frį žéttbżlli rķkjunum til žeirra strjįlbżlli.

En į Eurosvęšinu verša skilin į milli "have" og "have not" rķkja ef eitthvaš er meira įberandi og enginn mį heyra į žaš minnst aš gefa Grikklandi eftir eitthvaš af skuldum žess. Žaš veršur žó lķklega nišurstašan meš einum eša öšrum hętti, en ekki fyrr en Grikkland veršur ķ "andarslitrunum".

P.s. Žaš er aušvitaš freistandi fyrir ķslenska stjórnmįlamenn aš taka framgöngu žeirra žżsku til eftirbreytni.

Žegar rętt er um aš krónan sé of hį, nś eša of lįg, er best fyrir žį aš segja aš žeir séu mešvitašir um žaš og sammįla žvķ, en žetta sé einfaldlega allt Mį Gušmundssyni aš kenna. :-)

 


Fjįrmįlarįšherra Žżskalands segir aš euroiš sé of veikt - fyrir Žżskaland

Undanfarnar vikur hefur mįtt lesa um deilur į milli Bandarķkjanna og Žżskalands um hvort aš lįgt gengi eurosins veiti Žżskalandi óešlilegt forskot hvaš varšar śtflutning.

Eins og ešlilegt er ķ deilumįli sem žessu sżnis sitt hverjum.

En nżveriš tók žó fjįrmįlarįšherra Žżskalands aš nokkru undir meš žeim sem segja aš Žżskaland njóti aš nokkru óešlilegs forskots.  Žaš er aš segja aš euroiš sé of veikt - fyrir Žżskaland.

Eša eins og lesa mįtti ķ frétt Financial Times:

German finance minister Wolfgang Schäuble has blamed the European Central Bank for an exchange rate that is “too low” for Germany, following criticism last week from US president Donald Trump’s top trade adviser.

Mr Schäuble acknowledged in a newspaper interview that the ECB had to set monetary policy for the eurozone as a whole, but said: “It is too loose for Germany.”

“The euro exchange rate is, strictly speaking, too low for the German economy’s competitive position,” he told Tagesspiegel. “When ECB chief Mario Draghi embarked on the expansive monetary policy, I told him he would drive up Germany’s export surplus . . . I promised then not to publicly criticise this [policy] course. But then I don’t want to be criticised for the consequences of this policy.”

Žó endanlegar tölur liggi ekki fyrir er lķklegt aš Žżskaland hafi veriš žaš land sem notiš hafi mests afgangs af millirķkjavišskiptum į sķšasta įri, meira aš segja all verulega meira en Kķna.

Ķ frétt FT mįtti ennfremur lesa:

Mr Schäuble pointed out that Germany was not able to set exchange rate policy and pinned responsibility for the euro’s weakness against the dollar on the ECB. The German finance ministry was “not an ardent fan” of the ECB’s policy of quantitative easing that had helped to weaken the single currency. 

According to the Ifo Institute, Germany recorded a trade surplus of nearly $300bn last year, outpacing China by more than $50bn to hold the world’s largest trade surplus. Critics in Brussels and Washington have called for Germany to reframe its fiscal policy and stimulate domestic demand to increase imports.

Žaš er spurning hvort aš žetta eigi eftir aš verša aš frekari illindum į milli Žżskalands og Bandarķkjanna.

En žaš veršur ekki um žaš deilt aš į pappķrunum hefur Žżskaland ekkert um ašgeršir Sešlabanka Eurosvęšisins aš segja. 

Žaš er einnig stašreynd aš žótt aš gengiš į euroinu sé of lįgt fyrir Žżskaland, er žaš of hįtt fyrir önnur rķki ķ myntsamtarfinu, t.d. Grikkland, Ķtalķu, Frakkland, Portśgal  og svo mį eitthvaš įfram telja.

Žį benda żmsir į aš žessu sé eins fariš ķ t.d. Bandarķkjunum, sama gengiš į dollar eigi ekki viš Alabama og Kalķfornķu, eša N-Dakóta og New York.

Ef til vill mętti segja aš žaš sama gildi um Ķsland, Raufarhöfn žyrfti ķ raun annaš gengi en Reykjavķk og Sušureyri žyrfti annaš gengi en Sušurnes, alla vegna stundum.

En žetta eru ekki fyllilega sambęrilegir hlutir.  Uppbygging Bandarķkjanna og Ķslands er önnur en Evrópusambandsins.

Žannig er efnahagsįstand vissulega misjafnt eftir rķkjum ķ Bandarķkjunum, en "Alrķkiš" er žó mörgum sinnum sterkara en ķ Evrópusambandinu, enda "Sambandiš" ekki sambandsrķki - alla vegna ekki enn.

Žess vegna er stušningur og flutningur fjįrmagns į milli rķkja meš allt öšrum hętti ķ Bandarķkjunum en ķ Evrópusambandinu.  Žaš sama gildir t.d. um Kanada og ķ raun einnig Ķsland.

Enda eru engin rķki Bandarķkjanna ķ hjįlparprógrammi hjį Alžjóšagjaldeyrisjóšnum, žau enda ekki sjįlfstęšir ašilar aš sjóšnum.

Žaš er einmitt eitt af vandamįlum viš uppbyggingu "Sambandsins", Žżskaland nżtur kosta myntsamstarfins, įn žess aš bera nokkra raunverulega įbyrgš eša skyldur til aš dreifa honum til annara žįtttakenda.

Žó er heimilt samkvęmt sįttmįlum eurosamstarfsins aš beita sektum gegn rķkjum sem hafa of mikinn jįkvęšan višskiptajöfnuš, en engin innan "Sambandsins" vogar sér aš beita žvķ vopni gegn Žjóšverjum.

Er óešlilegt aš önnur rķki hyggist grķpa til slķks?

 

 


Benedikt og Višreisn fylgja lķnunni frį "Sambandinu"

Žaš fįst ekki margir til žess aš męla gegn ašgeršum gegn skattsvikum og hvaš žį hryšjuverkum.

Eigendur aflandsfélaga eru svo lķklega flokkašir sem heldur verri en "venjulegir" skattsvikarar en skömminni skįrri en en hryšjuverkamenn.

En allt er žetta notaš sem afsökun fyrir žvķ aš žjarma aš almenningi.

Vissulega er žarft aš berjast gegn skattsvikum og hryšjuverkum.

En ég held aš flestir geri sér grein fyrir žvķ aš stęrstur hluti skattsvika og undanskota er ekki framin meš reišufé.

Hryšjuverkamenn hafa heldur ekki veriš ķ vandręšum meš aš notfęra sér debit og kreditkort, hrašbanka og peningasendingar į milli landa.

Žaš sem hefur hins vegar leitt til grķšarlegrar aukningar į reišufé ķ umferš ķ mörgum löndum er vantraust almennings į hinu opinbera og svo fjįrmįlastofnunum s.s. bönkum.

Žaš er t.d. ekki tilviljun aš eftir bankahruniš jókst sala į litlum peningaskįpum mikiš į Ķslandi og žaš sama gildir um mörg önnur lönd.

Žegar vextir eru svo svo gott sem engir, eša neikvęšir og bankar taka ę hęrri gjöld fyrir aš "leyfa" einstaklingum aš nota peningana sķna, eykst hvatinn til žess aš nota reišufé.

Žegar višbętist aš hiš opinbera heimtar stóran hluta af vöxtunum žrįtt fyrir aš žeir nįi jafnvel ekki veršbólgu, eykst hvatinn til reišufjįrnotkunar enn.

Ellilķfeyrisžegar į Ķslandi žurfa svo aš bśa viš aš vaxtagreišslurnar lękka lķfeyrisgreišslur žeirra.

Er aš undra žó aš margir kjósi aš nota meira "cash"?

En slķkt er eitur ķ beinum bęši banka og yfirvalda.

Slķkt hindrar stjórn žeirra į bęši "peningamagni ķ umferš" og almenningi.

Žaš er erfišara aš "refsa" almenningi fyrir sparsemi og/eša setja sérstaka skatta į sparsemina ef einstaklingar kjósa aš sofa meša žykkan kodda.

Žaš žarf žvķ engum aš koma į óvart aš Evrópusambandiš hafi skoriš upp herör gegn reišufé. Ķ löndum veršhjöšnunar, neikvęšra vaxta, sķhękkandi žjónustugjalda og sķvaxandi rķkisafskipta og og mišstżringar er naušsynlegt aš herša tökin į flęši fjįrmagns.

Sérstaklega peninga. Žess vegna er "Sambandiš" aš hefja mišstżršar ašgeršir til aš hindra og draga śr notkun reišufjįr.

Žaš ętti ekki aš koma neinum į óvart aš žaš tekur ekki langan tķma fyrir Benedikt og Višreisn aš taka žį lķnu į Ķslandi.

P.S. Sį ķ morgun fréttaskżringu į Eyjunni um sama efni, sem er vel žess virši aš lesa.


mbl.is Vill banna launagreišslur ķ reišufé
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fjarar undan "višręšusinnum"

Žaš hefur sjaldan męlst verulega mikill stušningur viš inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, og er žaš vel.

En svokallašir "višręšusinnar" hafa veriš bżsna fyrirferšarmiklir.

Margir žeirra hafa jafnvel lżst sig andstęša inngöngu en hafa gefiš ašlögunarvišręšum atkvęši sitt.

Fręgastir žeirra eru velflestir forystumenn Vinstri gręnna.

En ašildar og "višręšusinnar" hafa einnig veriš frekar fjölmennir į mešal fyrirtękjastjórnenda.  Žeir hafa einblķnt į żmsa kosti "Sambandsins" en gallarnir sem žeir framan af kusu aš lķta fram hjį, hafa žó komiš ę betur ķ ljós.

Eins og einn "Sambandssinninn" oršaši žaš svo skemmtilega fyrir fįum įrum: Menn voru svo uppteknir af žvķ aš selja kosti eurosins aš žeir gleymdu aš minnast į gallana.

En nś viršist vera aš fjara undan "višręšusinnum" į flestum vķgstöšvum og er žaš fagnašarefni.

Žaš er eiginlega meš eindęmum hvaš "Sambandsašild" er žó algengt umręšuefni ķ ķslenskum stjórnmįlum.

Ef til vill er žaš sķšasta vķgi ašildarsinna?  En žaš bendir margt til žess aš žeir séu į flęšiskeri staddir.

 


mbl.is Meirihluti nś andvķgur višręšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skattalegt samkeppnishęfi - Ķsland eftirbįtur hinna Noršurlandanna

Žaš er mikiš rętt um skatta, ekki bara į Ķslandi heldur vķšast hvar ķ veröldinni.  Og sżnist sitt hverjum.

Į mešan sumir sjį "hlašborš" af skattamöguleikum sem ašeins žurfi aš velja śr, eru ašrir sem vilja draga śr sköttum.  Fįa hef ég hitt sem tala um aš žeir borgi alltof lįga skatta.

Hvort sem vilji er til aš hękka eša lękka skatta, er mįlinu til stušnings gjarnan settur fram samanburšur viš önnur lönd, gjarna svokölluš samanburšarlönd.

Žį mį sjį alls kyns töflur meš skattprósentum og öšrum tölum. 

En ķ flestum tilfellum er eingöngu veriš aš bera saman prósentur. Žaš er hve hį įlagningar prósentan er.

En žaš sem skiptir meginmįli er aušvitaš sjįlft skattkerfiš. Žaš er öllu flóknara aš bera saman, enda skattalöggjöf jafnvel upp į tugi žśsunda sķša ķ hverju landi um sig.

Žaš er enda įstęšan fyrir žvķ aš ę fleiri hįmenntašir sérfręšingar starfa viš skatt framtöl.

En finna mį į netinu samanburš į skattalegu samkeppnishęfi OECD landanna.  Žaš er Tax Foundation, bandarķsk sjįlfseignarstofnun (non profit), sem vinnur samanburšinn įrlega.

Žegar litiš er į mįlin frį žessum sjónarhól, sést önnur mynd en žegar einvöršungu er litiš į prósentur.

Ķsland er ķ 22. sęti og er t.d. į eftir öllum Noršurlöndunum ķ skattalegu samkeppnishęfi, žó aš oft megi heyra aš skattar į Ķslandi eigi aš hękka til jafns viš hvaš gerist į Noršurlöndunum.

Žaš mį leyfa sér aš efast um réttmęti žess, ef skattlegt samkeppnishęfi Ķslands er mun lakara.  Svķžjóš er ķ 5. sęti, Noregur ķ 11., Finnland ķ 18. og Danmörk ķ žvķ 20. Ķsland kemur svo ķ 22. sęti eins og įšur var nefnt.

Skżrsluna mį finna hér.

Aušvitaš į ekki aš lķta į skżrsluna sem hinn endanlega stóra dóm, ef svo mį aš orši komast.  En hśn er fróšleg og gefur vķsbendingar um hvar Ķslendingar standa ķ skattamįlum ķ samanburši viš ašrar žróašar žjóšir.

En skattamįl eru flókin mįl og skattkerfi landa getur hentaš atvinnugreinum misvel. Ef til vill er ekki sķst įstęša til žess aš reyna eftir fremsta megni aš einfalda skattkerfiš.

Žaš gerir bęši skattlagningu og umręšu um hana einfaldari og markvissari.

P.S. Myndin hér aš nešan er śr skżrslu Tax Foundation.

 

Tax foundation competi 2016

 

 


Er gengiš of hįtt, of lįgt eša bara mįtulegt?

Umręšur um gengiš eru nęrri jafn algengar og um vešriš į Ķsladni. Žaš er ķ sjįlfu sér ekki óešlilegt, enda miklir hagsmunir undir og gengiš snertir alla og hefur įhrif į lķf žeirra og afkomu.

Žaš eru žvķ gjarnan skiptar skošanir um hvaš er "rétt" gengi, eša ęskilegt.

Mikiš hefur veriš talaš um upp į sķškastiš aš gengiš sé of hįtt, aš krónan kosti of mikiš og skerši möguleika śtflutningsgreina og žeirra sem eru ķ haršri samkeppni viš erlenda ašila.

Žaš er ķ sjįlfu sér ekkert skrżtiš aš slķk sjónrmiš komi fram hjį ašilum ķ śtflutningsgreinum, enda gerir styrking krónunar žeim vissulega erfitt fyrir, sérstaklega hvaš samninga sem kunna aš hafa veriš geršir all langt fram ķ tķmann.

Styrkingin dregur verulega śr hagnaši žeirra og ķ sumum tilfellum getur komist nįlęgt žvķ aš žurka hann śt.

En annaš bendir til žess aš gengiš sé einfaldlega nokkuš mįtulegt og ef til vill ķ lęgri kantinum.

Eins og marg oft hefur komiš fram ķ fréttum hefur erlend staša žjóšarbśsins ekki veriš betri ķ įratugi, eša nokkurn vegin frį lokum seinna strķšs.

Višskiptajöfnušur Ķslendinga er ķ plśs.

Vissulega veršur aš lķta į višskiptajöfnuš til lengri tķma en sé žaš gert į hann aš sjįlfsögšu aš vera nįlęgt nśllinu.  Heimsvišskipti eru ķ ešli sķnu "zero sum" ef svo mį aš orši komast.

Hagvöxtur į Ķslandi er mikill og atvinnuleysi ķ lęgstu mörkum, žrįtt fyrir mikinn innflutning į vinnuafli.

Ekkert af žessu bendir til aš styrking krónunnar sé óešlileg eša aš hśn sé of hįtt skrįš.

Aušvitaš er ekki fyllilega aš marka įstandiš į mešan enn eru gjaldeyrishöft. En žau eru sem betur fer óšum aš hverfa og vonandi heldur sś glešilega žróun įfram.

Krónan hefur veriš aš veikjast nś eftir įramót. Žar kemur lķklega til sögunnar aukiš frelsi ķ gjaldeyrismįlum, sjómannaverkfall og svo įrstķminn.

Žaš er žvķ ekki ótrślegt aš um frekari gengisbreytingar verši aš ręša, en žaš er ekkert óešlilegt žegar breytingar verša į markaši.

En žaš er ekki įstęša til žess aš grķpa til rótękra inngripa til aš lękka gengiš. Almenningur į skiliš aš njóta styrkingarinnar.

Fyrirtękin verša aš leita hagręšingar og į slķkum tķmum er ekki óešlilegt aš sameiningar og samstarf aukist.

Fyrirtękin leita jafnframt framleišniaukningar. Žess mį žegar sjį merki ķ fjölda nżrra fiskiskipa sem eru į leiš til Ķslands. Śtgeršarfyrirtęki hafa notaš hagstęša tķma til aš fjįrfesta, sem vonandi leišir til aukinnar framleišni og gerir žeim kleyft aš takast į viš erfišara rekstrarumhverfi.

Einhverjir munu sjįlfsagt hellast śr lestinni, en žaš lķtur śt fyrir aš žaš séu ašrir til aš "taka upp slakann".

 

 

 

 


mbl.is Gengisstyrking afleišing hrunsins, ekki orsök
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband